Baigiamojoje kalboje prokuroras pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagal kuriuos atlikėjai turėtų būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bet, kaip pažymėjo kaltintojas, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, kaltinamosios asmenybę ir teisingumo principą, esą neteisinga būtų D. Bilevičiūtei skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
Kadangi D. Bilevičiūtės byla nagrinėjama neviešuose posėdžiuose, valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Dainius Baraniūnas nekomentavo savo baigiamosios kalbos ir kokio dydžio baudą siūlė skirti kaltinamajai.
„Viskas vyko uždarame posėdyje, todėl aš nieko negaliu komentuoti, nes taip pažeisčiau įstatymą“, – sakė jis.
DELFI išsiaiškino, kad prokuroras D. Bilevičiūtei siūlė skirti 50 MGL dydžio (6,5 tūkst. Lt) baudą.
„Visi žino, kad pinigų aš neturiu, tačiau vis dar tikiuosi, kad nebūsiu nuteista“, – D. Bilevičiūtė neslėpė, jog buvo maloniai nustebinta, kai prokuroras teisme jai pasiūlė skirti ne su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
„Visi kalbėjo, kad gresia kalėti iki aštuonerių metų, todėl kai išgirdau, jog man siūlo skirti tik piniginę baudą, iš nuostabos net neužfiksavau jos dydžio“, – prisipažino atlikėja.
Vis dėlto, kaip sakė D. Bilevičiūtė, teismas nuosprendžio dar nepaskelbė – tai padarys tik spalio pabaigoje.
„Aš tikiu teisingumu, byloje yra pakankamai įrodymų, kad mane išteisintų, – teigė ji. – Aš turėjau tikslą ir idėją vystyti kaime kultūrą. Suprantu, kad nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, bet ar reikia teisti už naivumą ir pasitikėjimą? Juk iš manęs viską išviliojo, aš pati esu nukentėjusi ir jaučiuosi be kaltės kalta”.
Už nusikaltimus, kuriais yra kaltinama D. Bilevičiūtė, baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimą iki 8 metų.
DELFI primena, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ikiteisminio tyrimo metu nustatė, jog 2005 metais D. Bilevičiūtė, turinti kaimo sodybą Varėnos rajone, Miguičionių kaime, jos pritaikymui kaimo turizmo veiklai vystyti parengė projektą „Kultūrinio kaimo sodybos Varėnos rajone paruošimas kaimo turizmo veiklai vystyti“ ir kreipėsi dėl 1 015 400 litų paramos į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos.
2006 metų birželio mėnesį su ūkininke pasirašyta paramos sutartis.
Projektui įgyvendinti moteris siekė gauti 2 mlm. Lt kreditą ir su vienu komerciniu banku pasirašė kreditavimo sutartį. Tam, kad jai būtų išmokėtas kreditas, D. Bilevičiūtė turėjo į projektą investuoti ne mažiau kaip 925 412 Lt savo lėšų.
Tyrimo metu išaiškinta, kad įtariamoji D. Bilevičiūtė, neturėdama tiek nuosavų lėšų, susitarė su darbus sodyboje atliekančia statybos bendrove, kad už atliktus darbus apmokės vėliau, kai jai išmokės kreditą.
Nustatyta, kad moteris bankui pateikė suklastotus kasos pajamų orderius, kuriuose įrašyta, neva ji statybos bendrovei už atliktus darbus į kasą įnešė 928 417 Lt. Patikėjęs šiais suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais komercinis bankas pervedė ūkininkei kreditą ir moteris apgaule įgijo 1 927 948 Lt.
D. Bilevičiūtės verslo partneris už ūkinės veiklos pažeidimus buvo nuteistas baudžiamuoju įsakymu, jam taip pat buvo skirta bauda. Jis atlikėjai yra iškėlęs bylą dėl garbės ir orumo pažeidimo bei siekia prisiteisti 25 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą.
