Tačiau svarbiausia tą vakarą buvo ne skanus maistas, o malonios džiazo melodijos.
„Tai – dviejų žmonių šventė, o ne visos giminės ar draugų. Net nelaukiau, kad kas nors, išskyrus vyrą, pasveikintų“, - šypsojosi Daina.
Kirpykloje nesilankė
Šventiniam vakarui D.Bosas išskirtinai nesirengė – nesilankė grožio salone, nepirko naujos suknelės. „Juk čia – Palanga, čia aukštakulniai nebūtini“, - šypsojosi.
O ir kirpykloje gražintis Daina nepanoro. „Tik vakar grįžome iš Labanoro, kur kelias paras gyvenome lyg robinzonai, be jokio ryšio. Dabar viską gadinti kirpyklomis nesinori, nes man tokie dalykai kelia stresą“, - trečiadienio popietę „Pliažui“ sakė moteris.
Prisiminimų vakaras
Nors darbų ir rūpesčių kasdien pakanka, gražios sukakties nepamiršo nė vienas iš sutuoktinių – trečiadienio rytas Bosų namuose prasidėjo nuo nuoširdžių sveikinimų. O vakaras Bosams tapo „prisiminimų vakarėliu“ - pora peržiūrėjo savo vestuvių vaizdo įrašą, drauge priminė svarbiausius bei juokingiausius prabėgusių metų jųdviejų gyvenimo epizodus, apsikeitė dovanomis.
„Aš jau antradienio vakarą atsigulusi į lovą mintimis grįžau į mūsų vestuvių dieną, prisiminiau tai, kas tuomet kėlė didžiausią jaudulį“, - šypsojosi Daina.
Oras nesugadino
Moteris neslėpė – lygiai prieš metus būta nemažo jaudulio, tačiau ne dėl artėjančios santuokos. „Tiesiog atskridome į Bahamus tokį kelią ir pataikėme į škvalą. Vestuvių išvakarėse stovėjau prie lango ir mačiau, koks juodas dangus, vėjas paplūdimyje net gultus nešiojo. Jaudinausi, o Antanas buvo ramus ramus. Lyg nupirkęs rytdienai orą. Jis man kalbėjo: „Ko jaudiniesi? Aš tau sakau, kad viskas bus gerai. Ir buvo teisus“, - prisiminė D.Bosas.
Vestuvių rytą, kai moteris 9 val. ėjo į kirpyklą, ją pasitiko giedras dangus ir saulės spinduliai.
„Malonu, kad oras nesugadino mūsų šventės“, - kalbėjo Daina.
Paklausta, ar šią savaitę, artėjant santuokos metinėms, nesijaudino dėl oro šventinę dieną, D.Bosas šypsojosi – tikrai ne. „Dabar jau tai nebeturi reikšmės“, - pripažino pašnekovė.
Sunku išrinkti
Paklausta, ką padovanojo sutuoktiniui metinių proga, D.Bosas šypsojosi - apie dovanas nereikia kalbėti. Tačiau prasitarė, jog ilgokai ieškojo praktiškos ir Antanui patiksiančios dovanos, kuri būtų ne tik graži, bet ir reikalinga.
“Vyrams nupirkti ką nors sudėtinga, nes paklausus, ko norėtų, išgirsi tradicinį atsakymą: „Aš viską turiu“. Mus, moteris, nustebinti lengviau – nemirktelėjusios galėtume visą sąrašą pageidaujamų dovanų išvardyti“, - šypsojosi Daina.
Prabėgo labai greitai
Anot D.Bosas, pirmieji santuokos metai prabėgo labai greitai. “Atrodo, visai nedaug laiko tepraėjo. Visos mūsų buvimo drauge akimirkos yra gražios, juk vyras turi nepaprastą humoro jausmą. Dviese mes su Antanu esame jau penktus metus, iki santuokos drauge gyvenome pusketvirtų metų, turėjome puikią progą vienas kitą pažinti įvairiose situacijose. Tad man maloniau skaičiuoti buvimą kartu“, - šypsojosi Daina.
Moteris pripažino, jog jokio skirtumo tarp gyvenimo su A.Bosu santuokoje ir iki jos nepajuto. Ir tai nekeista – juk, anot Dainos, žmogus po vestuvių nesitransformuoja į kitą asmenį.
Didžiulė šventė
Trečiadienio vakarą kalbintas Antanas Bosas taip pat neslėpė – ši diena porai – išskirtinė, šventinė. Humoro jausmo nestokojantis verslininkas šypsojosi – vien jau tai, kad Daina su juo išgyveno metus, per šį laiką nepasakiusi nė vieno blogo žodžio, yra didžiulė šventė. „Jau pradėjau įtarti, kad jinai mane myli“, - šmaikštavo Antanas.
Pirmųjų vestuvių metinių proga A.Bosas savo sutuoktinei padovanojo vieną rožę bei, kaip pats teigė, „smulkmeną“, turinčią išliekamąją vertę. „Jau išmokau įtikti jos subtiliam skoniui“, - paklaustas, ar sunku buvo išrinkti dovaną, sakė Antanas.
Geriausia dovana
Prakalbus laukiančias staigmenas, A.Bosas šypsojosi – kadangi įteikė žmonai gėlę, gali tikėtis skanios vakarienės.
„Kažkodėl nuo pat ryto mano skrandis žuvies nori“, - šypsojosi verslininkas.
Antanui, kaip ir Dainai, pirmieji santuokos metai prabėgo nepastebimai greitai. „Atrodo, tik vakar buvome Bahamuose. Visos dienos, praleistos su Daina, yra gražios. Po vestuvių ji tapo ramesnė, nes visi jos norai ir kaprizai patenkinti. O man Daina pati – nuo pirštų galiukų iki viršugalvio – yra dovana“, - kalbėjo A.Bosas.