Paklausti, iš ko paveldėjo humoro jausmą, broliai taip pat atsako šmaikščiai. Darjušo teigimu, jiedu augo tokioje aplinkoje, kurioje reikėjo pajuokauti. Tuo tarpu Kšištofas sako humoro jausmą paveldėjęs iš brolio dvynio: „Jis visą laiką juokauja, tai ir aš neatsilieku“.
Ar kitose šalyse krepšininkai suprasdavo Brolių juokus? „Humoras nepriklauso nei nuo gimimo vietos, nei nuo laiko. Juokauja vaikai, juokauja ir visai seni žmonės. Galiu pasakyti,kad rusai mūsų pokštus gerai priima, gal todėl, kad ir mums rusiškas humoras arčiau. Amerikiečiai – kas kita... Su jais sudėtingiau,“ - sako K. Lavrinovičius.
Broliai pasakoja, kad dabar, kai gyvena ir žaidžia Lietuvoje, daug laiko praleidžia kartu, atostogauja su šeimomis. Šventes taip pat mini drauge, o kartais net vakarieniauja vienas pas kitą.
Ir vėl juokaudami prisipažįsta: „Tačiau kartais norisi pabūti tik su šeima. Po šio sezono – ypač. Jis man taip įkyrėjo!“, -sako Kšyštofas.
„Ir aš tavęs nebegaliu matyti“, - juokiasi Darjušas.
Tiesa, itin iš išvaizdos panašūs krepšininkai pasakoja, jog juos supainioja ne tik gerbėjai, bet ir savi vaikai.
„Ypač anksčiau, kai buvo mažesni. Prilekia Darjušo vaikai, neįsižiūri ir jau tempia už skverno – tėti, tėti. Dabar jie gudresni, jei tik kokia abejonė, tai rankovę į viršų pakelia ir žiūri, ar yra tatuiruotė, ar ne“, - pasakoja Kšištofas.
Darjušas, tuo tarpu, antrina, kad laiko vaikams daug skirti negali - juos augina žmonos.
Ar įsivaizduojate save žaidžiančius krepšinį prieš savo sūnus? „Dar nemėginome! Bet iš tiesų gal kada taip ir bus. Juk turėsim pamokyti, jei jie norės tapti krepšininkais. Jei tik mūsų sąnariai dar laikys...“, - sako K. Lavrinovičius.
