Savo maldomis pagerbti mirusįjį rinkosi V. Šerėno šeima, giminės, bičiuliai, kolegos ir kiti jo talento gerbėjai.

Už humoristą žvakelės uždegti atėjo jo dukros. Taip pat draugai bei kolegos Gintautas Kirkila-Klarkas, Rimas Šapauskas, Asta Baukutė bei kiti.

Dar iki mišių Vytauto artimieji visų maloniai prašė jį pagerbti keliais kukliais žiedais.

Atsisveikinti su Vytautu galima bus ir antradienį, nuo 10 iki 12 valandos. Urna bus išnešama 12 valandą. Laidotuvės rytoj vyks Antakalnio kapinėse.

Su V. Šerėnu atsisveikinama nuo pirmadienio pietų

Pirmadienį per pietus daugelis V. Šerėną pažinojusių rinkosi į Vilniaus šarvojimo rūmus, kuriuose kolegos bei draugai dalijosi šilčiausiais prisiminimais apie humoristą.

Dažniausiai kalbus Vyto bendražygis Haroldas Mackevičius pirmadienį per pietus buvo kaip niekad susijaudinęs ir sunkiai rinko žodžius. Nepaisant to, jis patikino, kad dviratis dar važiuos.

„Žinoma, kad važiuos. Tik ką baigėme montuoti laidą Vyto atminimui. Manau, kad tai turime tęsti“, – sakė jis.

Pasiteiravus, ar nepritrūks bendražygio, bičiulio, Haroldas patikino, kad kol kas ne tai svarbiausia.

„Tai ne šios dienos klausimas. Pirmiausia reikia jį palaidoti“, – kalbėjo artimas V. Šerėno bičiulis.

Pagarbą žymiam šaržų kūrėjui skyrė ir Česlovas Juršėnas, tikindamas, kad Vytauto darbas skatino politikus tobulėti.

„Aš apie jį galiu pasakyti labai daug ką – abu esame kilę iš Ignalinos. Jis baigė tą pačią mokyklą, kurią iki jo baigiau aš. Negaliu sakyti, kad jis mane gyrė, bet kai buvo vienas mano jubiliejus, jis mane pavadino Mona Liza – visad su humoro jausmu. Gal aš ir šiek tiek mažiau kentėjau, būdamas Seimo pirmininku, bet mano bičiuliai, kolegos buvo pakliuvę į „Dviračio šou“ objektyvus. Iš kitos pusės, tai laida, jo ir jo kolegų darbas tikrai buvo, yra ir bus reikalingi Lietuvai, nes jeigu nesišaipoma, nėra kritikuojami politikai, daroma žala demokratijai“, – liūdnai šyptelėjo jis.

Pašnekovas sutiko, kad netekus Vytauto, su juo kartu pasibaigė ir tam tikra humoro epocha.

„Be abejo. Visada yra klausimas, koks tas humoro ir satyros lygis, o jis šiuo atveju buvo ir yra aukštas. Sakau yra, nes tikiuosi, kad ši laida bus kuriama ir toliau, nors neteko galingo kūrėjo. Ji yra reikalinga. O ką Vytautas nuveikė nuo pačios pradžios, aš atsimenu net nuo studentiškų laikų. Vieną kartą jis su kolegomis koncertavo net Seime. Atvirai kalbant, tuo metu man jų humoras nelabai patiko, nes jis, atsiprašau damų, buvo žemiau bambos. Bet paskui, ilgainiui, jie taip įsismagino, kad puikiai pagaudavo mūsų silpnybes, mūsų trūkumus, mūsų klaidas. Tiesiog reikėjo tik džiaugtis. Žinoma, reikėjo ir kantrybės“, – neslėpė Č. Juršėnas.

Pagarbą kolegai išreiškė ir buvęs kultūros ministras Remigijus Vilkaitis.

„Mūsų darbo virtuvė buvo ne visada linksma, nes dirbome ekstremaliu temptu. Kartais net pasijuokdavome, kad kokie amerikiečiai ar britai tokiu tempu ir už tokias lėšas galbūt tik per savaitę padarytų humoristinę laidą. O mums tekdavo ir vienu dubliu vestis. Vytas iš esmės buvo labai rimtas žmogus, todėl likimas jį vis nunešdavo tai į Aliaską ar kitus atšiaurius, griežtus kraštus. Matyt, tokį humorą ir gali kurti tik gilesni žmonės. Padarydavome ir liapsusų visokių, kartais ir nepavykdavo, kartais prasilenkdavome ir su skoniu. Nepaisant to, viskas, kas bloga užsimiršta ir lieka tik geri dalykai. Ačiū, jums visiems, už deramą dėmesį į Vytauto asmenį. Na, o sau, galbūt, taip pat pasilinkėčiau panašios baigties: greitos, be ligos, neužkraudamas artimiesiems naštos ar rūpesčio giminėms“, – DELFI sakė artimas Vytauto bičiulis.

Paklaustas, koks pirmas prisiminimas šauna į galvą, pagalvojus apie V. Šerėna, žurnalistas Edmundas Jakilaitis neslėpė, kad tai yra jo legendinė pirtis sodyboje.

„Mes su Vytautu buvome draugai daugybę metų – dvidešimt ar net dar daugiau, matyt, nuo 1997-ųjų. Labiausiai man į galvą yra įstrigę Šerėno pirtys. Jis buvo mano gyvenime sutiktas geriausias ir profesionaliausias pirtininkas, tai buvo akivaizdu. Šerėno pirtis trukdavo visą šeštadienį. Ryte eidavai į pirtį vieną, antrą, trečią kartą, tada eidavome į trobą kepti žuvies, netrukus po to, vėl į pirtį, o vakare jau būdavo galima prisėsti prie stalo. Pirmas dalykas, ateinantis į galvą, pagalvojus apie Vytą yra jo sodyba. Jis turbūt buvo geriausiai pasiruošęs senatvei, viskas buvo taip, kad jis galėtų ją praleisti taip, kaip jis svajojo: sodyba, pirtis, šeima ir tolimos kelionės. Jis spėjo apkeliauti visus pasaulio kontinentus, o tolimos kelionės buvo viena iš jo didžiausių meilių. Nepaisant to, jis buvo tikras kaimietis geriausia to žodžio prasme, nes jam geriausia būdavo gamtoje. Į savo sodybą jis skubėdavo visais metų laikais“, – pasakojo pašnekovas.

Ilgametis V. Šerėno bičiulis Rimas Šapauskas sako, kad kol kas dalintis prisiminimais dar sunku, nes ši netektis ištiko visai netikėtai.

„Atsimenu jį kaip linksmą, su geru humoro jausmu, kuklų, išsilavinusį. Atsiminimais dalintis dar anksti, nes viskas įvyko netikėtai. Atrodo, kad juk šalia dirbame, o dabar, atsisėdi į tą pačią poziciją, pasižiūri į kairę, o ten nieko, matai, kad jis jau urnoje. Tos mirtys mums visiems primena, kad ne amžinai mes čia visi“, – DELFI sakė jis.

Pagarbą V. Šerėnui ir užuojautą jo šeimai pirmadienį per pietus taip pat išreiškė Petras Auštrevičius, Viktoras Pranckietis, Laima Mertinienė, Audrius Siaurusevičius, Kęstutis Jakštas, Laisvė Radzevičienė, Kristina Savickytė, Dovilė Šakalienė, Algirdas Sysas ir kt.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (78)