"Esu linkusi minėti šią dieną ne kaip savo, o kaip savo mamos. Gal dar nesu visiškai subrendusi šiai šventei?" - juokauja Neringa Čereškevičienė, LRT laidos "Tele bim bam" vedėja ir trijų vaikų mama.
Jos šeimoje Motinos diena, kurią minėsime šį sekmadienį, susideda iš trijų dalių - pramogų vaikams, pietų N. Čereškeviečienės mamos namuose bei vakarienės su vyro mama. "Scenarijus - nusistovėjęs kaip "Tėve mūsų"... Ir aišku, gėlės, gėlės", - pasakoja moteris.
“Aš pati esu iš tų mamų, kurios kiekvieną dieną turi šventę. Mano keturmetis Rapoliukas kas vakarą jas meistriškai surengia. Tai būna meilės prisipažinimai: "Kokia tu miela, mama, ar tu žinai?"
Tačiau Motinos dieną sulaukti iš atžalų ypatingo dėmesio malonu kiekvienai.
"Motinos dieną šventėme ir vaikystėje. Būtent ją, o ne kovo 8-ąją, - prisimena penkis vaikus auginanti Edita Mildažytė, LTV laidų vedėja ir prodiuserė. - Nors šeimoje ir nėra gilių šios šventės tradicijos, aš jos nesureikšminu, tačiau vaikai visuomet nustebina. Jie visada ką nors sugalvoja - paprastūs, bet be galo nuoširdžius dalykus. Kadaise mano mažieji patys iškepė man tortą Motinos dienos proga."
"Man Motinos diena - dviguba šventė: sveikinu mamą ir pati esu sveikinama jau penkeri metai. Tai daro ir sūnūs, ir vyras", - atvirauja du vaikus auginanti BTV laidos "Šeštadienio rytas" vedėja Asta Stašaitytė-Masalskienė.
Kokiomis sėkmingo vaikų auklėjimo paslaptimis galėtų pasidalyti garsios mamytės?
Vaikams būtina sakyti tiesą ir iš jų reikalauti to paties, - įsitikinusi N. Čereškevičienė.
Anot pašnekovės, jei ir būna, kad su vaikais susipyksta - tai tik dėl neatidumo tvarkai, išmėtytų daiktų. "Dėl kitų dalykų nėra ko pyktis. Jie yra tokie užsiėmę, kad neturi laiko visokiems blogiems darbeliams", - tikina mama.
"Mano vaikai puikūs, supratingi ir nuoširdūs. Su vaikais nuostabiai sutariame, tačiau mes nesame draugai - turi paisyti tam tikros ribos... Aišku, iškrečia visko. Pyktis gal ir netenka, tačiau buvo atvejis, kai sūnus grįžo prisirūkęs, tuomet išsiunčiau jį su šunimi išvėdinti plaučių, - nusijuokia E. Mildažytė. - Yra buvę ir kitokių dalykų. Ateinu į vaikų kambarį, o ten žiūriu, mažieji mano puotą surengę: sūnus pritepęs storai sumuštinių, atnešęs į dukros lovą ir negana to, dar pripylęs dubenį vandens ir primerkęs rožių žiedlapių..."
N. Čereškevičienė, niekad neatsispirianti norui palepinti vaikučius, Moteris šypsodamas teigia esanti labai gera mama. "Bet ir pati griežčiausia", - priduria ji.
"Kartais esu griežta, bet tas griežtumas - tai taisyklių paisymas. Kadangi esame meniška šeima, daugiau demokratijos, tad kartais vaikai įsijaučia", - šypsosi A. Stašaitytė-Masalskienė.
Moteris įsitikinusi, jog pasitikėjimas ir nuoširdumas - patys svarbiausi dalykai palaikant šiltus santykius.
"Humoro jausmas mūsų šeimai taip pat nesvetimas, - sako Asta. - Mes draugiškai pasišaipome vieni iš kitų, gal todėl ir mano mažyliai jau moka pasijuokti ir iš manęs.
Kartą rakinu duris - neišeina, o tie už durų kikena, kad man nepavyksta... Kai pasibeldžiau, o jie atrakino, tai buvo džiaugsmo ir juoko iš manęs, kad aš nesupratau, jog jie užsirakinę..."
E. Mildažytė sako, jog savo šeimoje darbo aptarinėti nėra linkusi. O N. Čereškevičienė atsidūsta, kad vaikai - jos didieji kritikai... "Kritikuoja, tie rupūžiokai, kai jie ką pasako, tai mažokai nepasirodo, - šypsosi moteris. - Tėvas taip pat gauna velnių - iš muzikinės pusės, o ir man, kaip kūrybininkei, smarkiai kliūva..."
