– Kuo užsiimate, kai jūsų nebūna ekrane?
– Kartais būnu tiesiog žiūrovas, kartais – šiaip pilietis, kartais – kitų projektų režisierius. Kitaip sakant, dalyvauju įvairioje užklasinėje veikloje.
– Pasiilgstate televizijos, kai nedirbate joje?
– Tiesą sakant, pailsiu nuo jos.
– Nuo „Bentski šou“ laikų jau praėjo 20 metų. Labai pasikeitė televizija per tą laiką?
– Be abejo. Tais laikais televizijos, galima sakyti, net nebuvo. Nežinau, kas tada buvo... Tada nebuvo techninės bazės, neturėjome teorinių žinių... Viskas pasikeitė. Per tą laiką atsirado ir internetas, išmaniosios technologijos. Tada dirbome su magnetinėmis juostomis, kurias pakeitė skaitmenos. Naujienas vardyti būtų galima ilgai.
– Tampa lyg ir mada prikelti iš užmaršties projektus ar vėl kviestis buvusias žvaigždes. Ar įmanomas „Bentski“ atgimimas?
– Toks, koks jis buvo, neįmanomas. Ir netikslingas, ir nemadingas būtų toks sprendimas. Gal ir yra grįžimo tendencijų, tačiau paprastai tas sugrįžimas jau būna kitoks. Taigi toks pats šou tikrai nėra įmanomas – nebent tam tikros jo interpretacijos. Tais laikais „Bentski“ buvo tarsi šmaikštumo sinonimas, dabar jis gali būti ir kitoks. Čia kaip senas anekdotas – kai dažnai jį kartoji, jis tampa ir nejuokingas, ir neįdomus.
– Kada nors svarstėte tokią idėją?
– Tiesą sakant, televizijos buvo uždavusios tokį klausimą. Jos to lyg ir norėtų, tačiau ne dėl „Bentski“, o dėl šlovės, kuri jį lydėjo. Šiandien „Bentski“ neguli lentynoje laukdamas pasirodymo...
– Žiūrovai įpratę jus matyti humoro laidose. LRT televizijos laida „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ ir „Eurovizijos“ atrankos konkursas – jums nauja sritis?
– Nepasakyčiau. Aš nesu humoristas ir niekada juo nebuvau. Turiu humoro jausmą, bet tyčia juokinti žmones – ne mano sritis. Aš galiu tik nuspalvinti rimtą projektą savo „šmaikštelėjimais“, bet ne kitaip. Todėl vaikų konkursas ir „Eurovizija“ man yra įdomu. Svarbiausia, kad žiūrovams būtų įdomu. O jei vedėjui įdomu, tada, žiūrėk, ir žiūrovai susidomi.
– Ar su vaikais dirbti lengviau?
– Ko gero, ne. Vaikai ir suaugusieji televizijoje tampa vienodi – pasimeta, nori pasakyti kažką protinga, nes televizija juos įpareigoja būti kitokius nei gyvenime.
– Ar pats galėtumėte atsakyti į visus klausimus, kuriuos užduodate vaikams?
– Į daugumą – galėčiau, nes pats dalyvauju juos kuriant ir įvertinant. Nesu kvailas...
– „Eurovizijai“ visada skyrėte dėmesio?
– Man atrodo, kad visi lietuviai jai skiria dėmesio, nes tai proga mažoms tautoms „išlįsti“ į pasaulį. Čia panašiai kaip ir krepšinis. „Eurovizija“ mums – tarsi būdas pareikšti apie save. Todėl šis konkursas Lietuvoje – pernelyg sureikšmintas, nors, mano galva, tai vienas iš daugelio Europoje vykstančių konkursų. Bendrame kontekste jis nėra toks svarbus, koks svarbus Lietuvai.
– Jeigu būtų jūsų valia, kokią dainą išrinktumėte atstovauti mūsų šaliai?
– Paprastą ir smagią. Nemanau, kad čia svarbiausia ypatingi vokaliniai gebėjimai ir spėliojimai, ar ji patiks Europai. Kur kas svarbiau, kad ji patiktų mums.
– Kokios televizijos laidos pats stengiatės nepraleisti?
– Mėgstu žiūrėti „Komedijų klubą“ per rusišką kanalą TNT. Man patinka jų šmaikštavimo stilistika.
– Dažnas jus palyginęs „Bentski“ laikais ir dabar stebisi, kad jūs nė kiek nesikeičiate. Kur paslaptis? Gal žaliavalgystė?
– Tik ne žaliavalgystė. Jokiu būdu to nerekomenduoju. Pats išbandžiau. Buvo įdomu, nes neva labai sveika. Metelius, gal šiek tiek daugiau traukiau... Paskui supratau, kad tai visiška nesąmonė. Stogas pradėjo važiuoti. Kita vertus, geriau tai pabandyti ir pačiam susidaryti savo nuomonę...