– Alfas Ivanauskas – kas jis?
–Toks veikėjas, kuris nori bent truputį pakeisti pasaulį.
–Esi kilęs iš Pabradės. Kaip atsidūrei Vilniuje?
– Kadangi Pabradė – tik 50 km nuo Vilniaus, visuomet žinojau, kad noriu gyventi tik Vilniuje. O kai labai nori – tuomet nieko nėra neįmanoma.
Žurnalų puslapiuose pradėjai šmėžuoti įsidarbinęs „Vilniaus vartuose“. Kokias pareigas užėmei ir kaip ten papuolei?
– Ten dirbau restoranų rinkodaros vadovu. Patekau konkurso būdu, kai viena pažįstama pasiūlė pabandyti dalyvauti, nes jau ruošiausi keisti darbą. Susigundžiau pasiūlymu. Nors neturėjau jokių lūkesčių, įvyko taip, kad valdyba pasibaigus konkursui pasirinko būtent mane.
– Kaip susidomėjai kulinarija? Dabar madinga vyrams būti kulinarais, tačiau paauglystėje turbūt visi domėjosi sportu ir kita „vyriška“ veikla?
– Aš jau nuo septynerių metų virtuvėje. Keista, kad joje negimiau, bet visą vaikystę ir paauglystę praleidau ten. Gal virtuvėje tėvai mane ir sukūrė (kvatoja).
– Kokios virtuvės patiekalus labiausiai mėgsti gaminti?
– Vaikystėje gaminau įvairius saldumynus, paauglystėje – tradicinius lietuviškus patiekalus, o dabar mėgstu improvizuoti ir derinti, atrodo, nesuderinamus produktus.
– Ką manai apie lietuvių valgymo įpročius? Ar mes pakankamai tam skiriame dėmesio?
– Tikrai mažai. Mes turime tiesiog pavalgymo įprotį, o ne valgio mėgavimosi ritualą. Jei kalbėtume apie pačią virtuvę, pastaroji yra be galo žavi, tačiau šiandien ji labai subuitinta, todėl atrodo prasta ir neįdomi. Nors aš dar įrodysiu, kad yra tikrai kitaip – ir lietuvišku maistu mes galėsime dar labiau didžiuotis, o ne jį menkinti ir smerkti kitų virtuvių kontekste. Juk lietuviais esame mes gimę.
– Neseniai startavo nauja kulinarinė laida „Virtuvės mitų griovėjai“. Kieno iniciatyva buvo sukurta ši laida – tavo, kolegų ar prodiuserių?
– Ši mintis brendo jau seniai. Labiausiai paskatino sukurti tokią laidą aplinkybės. Norėjosi naujo originalaus kulinarinės laidos formato, o kol visa idėja buvo išgryninta ir suburta komanda, praėjo ne vienas mėnuo.
–Ar beveik nuosava kulinarijos laida buvo tavo svajonė?
– Nėra ji nuosava (juokiasi). Ji yra ir bus visuomenės. O kas dėl svajonės – taip, turėjau tokių minčių, bet tai nėra gyvenimo svajonė. Gal tai tik greičiau dar viena priemonė kitiems tikslams ir svajonėms siekti.
– Tave žiniasklaidos priemonės įvardija ne tik kaip kulinarą, bet ir kaip vieną stilingiausių vyrų. Ar nuo pat vaikystės turėjai ką nors savito ar savo stilių pradėjai kurti apsigyvenęs Vilniuje, pradėjęs lankytis vakarėliuose ir pan.?
– Prisimenu, kad mama jau paauglystėje ramino mane ir prašė, kad nevaikščiočiau į mokyklą išvirkščiomis kelnėmis, bet man buvo labai gražu (kvatoja). Žinau tik tiek, kad švarkai ir marškiniai nuo pat mažens man labai patiko ir tiko.
– Turbūt ne viena mergina, o ką jau kalbėti apie vaikinus, šalia tavęs jaučiasi ne itin smagiai, mat, kaip sakoma, esi išsičiustijęs iki pirštų galų.
– Sakote? Kažkaip nemanau. O jeigu taip manote, tai galiu atidaryti savo automobilio bagažinę ir parodyti, kad jau ne taip viskas yra ir pas Alfą iščiustyta. (kvatoja).
–Televizija, žymūs pažįstami ir draugai, be jokios abejonės, atveria kelius į Lietuvos pramogų pasaulį, žurnalų puslapius ir populiarumą. Turbūt nieko kito negalėjai tikėtis įsivėlęs į šiuos „reikalus“? Kaip tai vertini? Juk populiarumas daugeliui yra svajonė, kurią nori pasiekti bet kokia kaina.
– Nesureikšminu to. Nėra pas mus Lietuvoje nei vietinių madonų, nei tomų kruzų. O populiarumas – dviprasmiškas dalykas. Kiekvienas jį supranta savaip. Mano suvokimu, tai būsena, kai esi ne žurnalų puslapiuose, kai pasakoji apie naują švarką ar automobilį, o gerbiamas savo srities profesionalų už konkrečius darbus, kurie kada nors turi priminti tave. Kitaip gyvenimas būtų beprasmis.
– Paneik – Alfas Ivanauskas – vyrukas, kuris niekuomet nebūna susivėlęs, nevalgo mamos kotletų ar „Čili“ picos, sukasi tik garsių žmonių būryje ir visuomet pašnekovą vertina pagal jo drabužius, stilių ir pan.
– Pirma, Alfas visuomet susivėlęs (juokiasi). Antra, jis dar ir kaip mėgsta mamos kotletus ir blynus, picą ar mėsainį irgi kartais nusiperka ir naktį suvalgo. Ir Alfas niekuomet nevertina žmogaus pagal drabužį, jis tai daro pagal pirkinių krepšelio arba šaldytuvo turinį (juokiasi).
