V. Dautartei Aurimo tėvai iškėlė ieškinį ir teisme ketina prisiteisti pinigų, kurių, kaip pati Viktorija tikino, nepagrįstai gviešiasi. Tuo metu V. Dautartė Aurimo tėvams yra siūliusi dėl turto tartis gražiuoju, tačiau šie esą net nesileido į kalbas. Šiuo metu užsienyje gyvenančiai A. Dautarto našlei skaudžiausia, kad jos mylėtas vyras jau nebe iš šio pasaulio yra priverstas stebėti tokias artimųjų rietenas.
„Velionio vyro tėvai šaukia visa gerkle, jog jie visą laiką mokėjo už viską, tačiau pamiršo, jog už mano pinigus pusę metų su Aurimu gyvenome. Už butą man niekada nebuvo leista mokėti pačiai, prie dokumentų manęs jie iš tolo neprileido. Kai su Aurimu kalbėdavau apie mokesčius, jis man paaiškindavo, kad viskas jau yra sumokėta. Man beliko tik tikėti. Jo tėvai turbūt pamiršo, už kieno pinigus būdavo perkamas maistas, drabužiai. Nesiruošiu nieko nei šmeižti, nei piktu žodžiu minėti. Visi ir taip viską žino, tik ne visi garsiai kalba“, – DELFI kalbėjo šiuo metu užsienyje gyvenanti A. Dautarto našlė.
Ji tikino, kad su Dautartais bandė susitari dėl likusio buto dalybų be kivirčų ir aiškino, jog jei būtų išmaniusi įstatymus ir jei nebūtų užklupęs stresas dėl sutuoktinio netekties, kaži, ar būtų priėmusi anapilin iškeliavusio vyro palikimą.
„Labai norėjau visko atsisakyti, tačiau LR kodeksas teigia, jog priėmus palikimą, atsisakyti jo negalima. Neturėjau kitos išeities kaip tik eiti tuo keliu“, – patikslino pašnekovė.
Kaip ji pati pasakojo, su Dautartais bandė kalbėtis ir jos tėvas, ir advokatė. Turėta ketinimų su jais susitikti, aptarti susiklosčiusią situaciją diplomatiškai, tačiau A. Dautarto tėvai į kalbas esą nesileido.
„Dažniausiai telefono ragelį pakeldavo ponia Dautartienė, o antrame plane girdėdavosi pono Dautarto riksmas, kad žmona kuo greičiau padėtų ragelį. Atseit su mumis nebuvo apie ką kalbėti... Necenzūrinių žodžių neminėsiu. Iki šiol nebuvau sutikusi taip vaikiškai užsispyrusių suaugusiųjų“, – kalbėjo V. Dautartė.
Sausį Viktorija sulaukė savo advokatės Gintarės Girdzijauskienės skambučio, kuriai iki šiol jaučiasi be galo dėkinga už pagalbą sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis. Teisininkė Viktorijai pranešė, kad jos ieškoti ėmė Dautartų advokatė Sonata Žukauskienė. Jai V. Dautartė parašė elektrorninį laišką ir netrukus sulaukė atsakymo.
„Sveiki, atstovauju byloje ieškovus Dautartus. Visi atsakovai su ieškiniu sutinka. Tam, kad sutaupytume bylos dalyvių lėšas, siūlau pasirašyti taikos sutartį, nes priešingu atveju reiktų sumokėti 3 procentų turto vertės mokestį. Aš parengčiau projektą. Jeigu sutinkate, informuokite. Tik dar noriu paklausti, ar jūs apmokėsite buto mokesčius už laikotarpį, kai jame gyvenote?“, – S. Žukauskienės laiške išdėstytas mintis perpasakojo V. Dautartė.
Viktorija buvo nustebinta. Iki šiol manė, jog įdėjus daug pastangų pagaliau bus pasirašyta taikos sutartis ir visi ginčai priartės prie pabaigos.
Tuo metu A. Dautarto našlė advokatei atrašė ne visiškai sutinkanti su ieškiniu.
„Parašiau, kad sutinku su punktu, kad visas turtas ir skolos velionio Aurimo Dautarto vardu pereitų Dautartams. Su punktu, kad aš turiu padengti ieškovų bylinėjimosi išlaidas, kategoriškai nesutikau, kadangi iš mano pusės buvo ne vienas bandymas susitarti gražiuoju su Dautartais. Tačiau jie tartis tuo metu nenorėjo, todėl dėl iškeltos bylos ir su ja susijusiomis išlaidomis aš nesutinku. Galėjome dar anksčiau susitarti gražiuoju ir nebūtų reikėję kreiptis į teismą. Čia buvo Dautartų sprendimas iškelti bylą. Na taip, taikos sutarties atveju Dautartai sutaupytų tris procentus nuo ieškinio sumos, priešingu atveju jie patys turėtų apmokėti žyminį mokestį“, – pasakojo V. Dautartė.
„Po Aurimo mirties mokėjau paskolą už būstą, padariau du įnašus, ir komunalinius mokėjau, kai gyvenau. Tačiau yra daug skolų iš anksčiau, kai mes su Aurimu dar nebuvom pažįstami, tad ne savo skolų dengti nesiruošiu“, – DELFI sakė ji.
„Dar mano buvo mokėti ir kitokie mokesčiai už komunalines paslaugas. Bute aš jau seniai nebegyvenu, tad ir mokesčių mokėti man nepriklauso. Juo labiau, kad gyvendama su Aurimu uždirbdavau 3000 litų, o jiems tą įrodyti galėsiu pateikusi dokumentus teismui. Iš tų pinigų mes gyvenome tuo metu, kai Aurimas uždirbdavo vos kelis litus. Tad ir skolinga nesu nieko“, – kalbėjo V. Dautartė.
Ji sakė pasirašytų taikos sutartį su esamomis sąlygomis, tačiau norėtų pridėti kelis punktus: Dautartai turėtų grąžini jos asmenines nuotraukas, kurias išsinešė Aurimo mirties dieną, kompiuterį, kurį Viktorijai dovanojo Aurimas. Jį kadaise įteikė pati A. Dautarto mama kaip kompensaciją, mat Aurimas buvo sudaužęs Viktorijos kompiuterį. Dautartai taip pat turėtų gražinti asmenines nuotraukas ir dokumentus, kurie buvo išoriniame kietajame diske.
„Man nieko nereikia, kaip jie ir norėjo, palieku jiems viską. Prašau jų tik sugrąžinti mano asmeninius daiktus – vaikystės nuotraukas, asmeninius dokumentus, informaciją iš nešiojamojo kompiuterio. Tačiau Aurimo tėvai nesutinka net su tuo. Maža to, jie nori, kad likčiau jiems skolinga“, - pasakojo pašnekovė.
Rašydama laišką S. Žukauskienei, V. Dautartė minėjo, jog šiuo metu gyvena užsienyje ir neturi galimybės dalyvauti posėdžiuose, todėl tikisi, jog teismas bylos nagrinėjimą atidės. Moteris sulaukė teisininkės atsakymo, kad ši viską perduos ieškovams. Advokatė Viktorijai taip pat paaiškino, jog teismas dėl tokių priežasčių bylos nagrinėjimo neatidės.
„Mėnesį jokių žinių nesulaukiau, vasarį vėl jai parašiau ir paklausiau, ar ji turi kokių žinių dėl taikos sutarties. Sulaukiau atsakymo: „Sveiki, kol kas nieko neturiu. Aš Dautartams pasakiau, bet jie nesutiko su jūsų sąlygomis. Laukiame teismo posėdžio. Jeigu kas pasikeis, parašysiu“, – S. Žukauskienės laišką citavo V. Dautartė.
Vėliau A. Dautarto našlė parašė dar du laiškus prašydama, kad Dautartai jai išdėstytų taikos sutarties sąlygas tam, kad būtų galima jas derinti, tačiau atsakymo iki šiol nesulaukė.
„Dautartai nori, kad padengčiau jų bylinėjimosi išlaidas, tačiau to daryti tikrai nesiruošiu, kadangi iš karto bandžiau susitarti ir viską išspręsti diplomatiškai. Prie visos tragedijos dar ir likau skolinga Dautartams. Gaila visų vaikystės nuotraukų, kurių, jau matau, atgauti nepavyks. Prisiminimai man yra neįkainojami“, – kalbėjo ji ir pridūrė ne kartą skambinusi Aurimo tėvams, prašiusi savo nuotraukų, kompiuterio ar bent failų, kurie jame buvo likę, tačiau jų iki šiol taip ir neatgavo.
„Širdis plyšta dėl straipsnių, kurie buvo publikuoti. Kad ir kaip ten buvo, kad ir kiek skausmo ir ašarų pralieta, tikiu, kad blogi dalykai pasimiršta, o išlieka tik geri prisiminimai. Nenuodysiu savo smegenų neigiamomis mintimis apie Aurimą, apie jo tėvus. Gyvenimas per trumpas, o energijos kiekis yra duotas kiekvienam ribotas, tad reikia pataupyti ateičiai. Bet kuris sutiktas žmogus niekada nėra man suteikęs tiek šilumos, kiek dviejų minučių pokalbis telefonu su Aurimu. Visi, kas jį pažinojo, žino, jog jis – ypatingas. Dovanokit, dar negaliu ištarti žodžio „buvo“. Jis yra ir visada bus šalia, nesvarbu kokiu pavidalu, tebūnie rytinė saulė ar vakarinė žvaigždė. Nemanau, jog Aurimui smagu stebėti, kas šiuo metu vyksta. Nenoriu, jog viską, ką jis išgyveno šiame pasaulyje, tektų vėl iš naujo išgyventi kitame, ten, kur jis dabar ir yra“, – neslėpdama apmaudo dėl susiklosčiusios situacijos ir tebevykstančių kivirčų su velionio vyro tėvais, DELFI kalbėjo V. Dautartė.
