- Galbūt taip žmonės manydavo todėl, kad ir iki santuokos Rasą vadindavai žmona? - DELFI paklausė A. Ramanausko.

 - Mes neregistruotoje partnerystėje kartu gyvenome 10 metų. Savo bendravimą pradėjom prieš 11 metų. Rasos dukrai tuomet buvo 12 metų, todėl viską turėjome daryti labai atsargiai. Juo labiau, kaip suaugę žmonės, norėjome būti iki galo tikri, kad viskas yra rimta. Ir kai viskas tapo akivaizdu, o taip nutiko labai greitai, rudenį pradėjome gyventi kartu, kad jos dukra galėtų lankyti mokyklą Vilniuje. Tokia yra mūsų istorija.

Algio Ramanausko ir Rasos Ramanauskienės vestuvės

Gana juokinga yra tai, kad aš buvau lokomotyvas to, ką mes pagaliau padarėme. Rasa vis sakydavo: „Dar palaukiame“. Pradžioje mums gimė vaikas (pora augina 8 metų sūnų Adomą, - DELFI). Po to ji nusprendė tapti studente (šypsosi). Galų gale aš ją prispyriau, sakau, padarome tai vieną kartą. Nes taip ir nesusituoksime. Man tai kas, aš vyras, man tas pats (juokiasi).

 - Ar tokios ir buvo tavo piršlybos?

 - Aš pasipiršau su visais privalomais atributais, su engagement ring'u. Tai buvo seniai, gal prieš 6 metus. Bet tik dabar mes pagaliau tai padarėme.

 - Santuoka, vestuvinis žiedas tau yra svarbu?

 - Aš žiūriu į tai rimtai. Neironizuosiu ir nejuokausiu, lyg tai būtų nesvarbu. Taip, šis žingsnis, civilinis simbolis, mums daug reiškia.

Algio Ramanausko ir Rasos Ramanauskienės vestuvės

 - Kodėl nusprendėte tuoktis tik po 11 metų draugystės?

 - Negaliu paaiškinti. Pirmiausiai, ji praėjusią vasarą baigė mokslus – tapo vaikų spec. pedagoge - logopede.

 - Kokios emocijos užplūdo vestuvių dieną prieš ištariant tą ilgai lauktą „taip“? Jaudinotės?

 - Buvo visko. Mes nespėjome papusryčiauti, Rasa bijojo, kad nualps, visi vėlavo. Surengėme ceremoniją labai mažame rate, tik tėvai ir seserys. Vienintelis, išimties tvarka ceremonijoje buvęs draugas buvo dar ir mūsų liudininkas, kas mums buvo simboliška, nes jis ir buvo kaltas dėl mūsų pažinties. 

 Buvo jaudulio, bet ne tokio, koks būtų, jei tuoktumės 19 metų. Mums abiem tai antroji santuoka.
Algio Ramanausko ir Rasos Ramanauskienės vestuvių akimirkos

 - Kodėl santuokai pasirinkote Šiaulius?

 - Kas nori įregistruoti santuoką Šiauliuose, labai rekomenduoju Chaimo Frenkelio vilą, nes ten dirba labai malonus personalas. Ir sakau taip ne dėl to, kad atsidėkoju už tai, kad jie neva tai būtų surengę mums viską nemokamai, ne. Tiesiog nuoširdžiai tą vietą rekomenduoju.

Šiaulius pasirinkome todėl, kad ten susipažinome. Taip pat bijojau informacijos nutekinimo žurnalistams, nors visi iki šiol kažkodėl galvojo, kad mes seniai vedę. Labai diskretiškai elgėsi ir Šiaulių civilinės metrikacijos skyriaus administracija, nenutekino informacijos. Už ką jiems esu dėkingas.

Algio Ramanausko ir Rasos Ramanauskienės vestuvės

 - Niekada nebuvai vienas iš tų žinomų žmonių, kuris atviraudavo apie savo šeimą. Judu su žmona nesate davę nė vieno bendro interviu.

 - Savo vestuvines nuotraukas su Rasa sutikome duoti ekskliuzyviai DELFI, portalui, kuris su visais savo trūkumais yra mažiausiai blogas portalas Lietuvoje (juokiasi).

 - Visiems labai smalsu: kas rūpinosi nuotakos suknele ir sukūrė vestuvinius žiedus?

- Suknelę kūrė Ruslanas Rybakovas, žmogus, su kuriuo televizijos reikalais bendraujame šimtą metų ir kurį aš labai gerbiu kaip bičiulį su puikiu skoniu. Žiedai – pagal mūsų sumanymą sukurti puikaus juvelyro Staso Chailovo. Pasakysiu tik tiek, kad turime po nedidelį smaragdo inkliuzą, ir žiedai nėra iš aukso.

 - Šiuo metu turėtų būti jūsų medaus mėnuo, tačiau su spektakliais ir koncertais reziduoji pajūryje. Ar ateityje planuojate medaus mėnesį?

 - Tikrai ne dabar. Aš dar ketinu padaryti šventę draugams kažkada rudenį, nes reikia susirinkti visas dovanas (juokiasi). Galbūt ištaikysime per kalėdinę savaitę, bet planuose to kol kas nėra.

Algio Ramanausko ir Rasos Ramanauskienės vestuvės

 - Su tavimi kalbamės Palangoje, prieš „Domino“ spektaklį „Sex guru“, kur žmonėms patari tarpusavio santykių temomis. Ar į spektaklį įnešei savo asmeninės patirties su moterimis ir galbūt pasisėmei naudingos patirties iš žiūrovų?

 - Man labai gaila, bet šią puikią pjesę parašiau ne aš, o Wolfgangas Weinbergeris. Tai yra komedija. Bet pjesėje yra ir rimtų paradoksalių dalykų, kuriuos poros žino, bet niekada apie tai nekalba garsiai. Žmonėm išgirdus apie tuos dalykus kalbant scenoje, jie nuskamba netikėtai juokingi. Aš tikiuosi, kad tai gerai perteikiu. Bent jau autorius per premjerą buvo patenkintas. Tik tai nėra spektaklis, tai šou, nes aš nieko nevaidinu. Esu Algis Ramanauskas, ne toks pikčiurna, kaip „Facebooke“ (juokiasi). Antroje spektaklio dalyje yra nemažai ir mano indėlio, nes aš atsakinėju į žiūrovų pateiktus klausimus. Per šiuos pusantrų metų, kai „Sex guru“ rodomas Lietuvoje, žiūrovų klausimai ėmė kartotis. Koks šimtas klausimų mane jau mažiau nustebina, todėl lengva į juos atsakyti. Kita vertus, klausimai atsinaujina. Dėl to žmonės, kurie buvo spektaklyje prieš metus, atėję į jį šiandien tikrai nenusiviltų, nes tokio paties spektaklio niekada nebus du kartus.

Pagrindinė spektaklio mintis, kurią skleidžiu ne aš, o mano lūpomis tai daro autorius, yra bendravimas. Poros labai dažnai pamiršta banalią, bet svarbią tiesą, kad bendravimas gali išgelbėti partnerystę jai net visiškai skęstant. Yra porų, kurios iki šiol neprisipažinusios, kad masturbuojasi. Juk tai daro beveik visi. Poros tai slepia. Apie tai reikia tik pašnekėti – tiesa visada atpalaiduoja ir padeda partnerystėje. Tiems, kurie skaito šituos mano žodžius ir turbūt plūstasi ir keikiasi, patarčiau nueiti gerai nusidrožti, nes padeda (juokiasi). O grįžtant prie klausimo, ar aš ko nors išmokau... Ne, aš buvau labai geras sex guru ir prieš tai (juokiasi).
Algio Ramanausko ir Rasos Ramanauskienės vestuvės
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1550)