Jubiliejaus išvakarėse su DELFI bendravusi moteris džiaugėsi, kad gimtadienį švenčia tokiu metu, kai raudonuoja braškės ir žemuogės, o ežeruose jau įšilęs vanduo kviečia atsigaivinti. „Įsivaizduojate, mano mama, Nijolė Baukienė, turėjo sąrėmius šiuo metu ir pagimdė tokią negražią, strazdanotą, rudaplaukę, putlutę. Niekas tada nežinojo, kad šita putlutė gali prajuokinti ir politiką, ir banditą, ir bomžą.“ – šypsojosi Asta.
Klaipėdoje gimusi, augusi ir mokyklą baugusi A. Baukutė nusprendė uostamiestyje toliau siekti mokslo ir, įstojusi į Stasio Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą, tapo smuiko klasės auklėtine. O 1989 metais moteris įstojo į Lietuvos muzikos akademiją studijuoti aktorystės.
A. Baukutę galima pristatyti daugybe nuopelnų ir epitetų, tačiau jai, kaip ji pati sako, mieliausias ir garbingiausias gyvenimo pasiekimas – buvimas keturių vaikų mama.
– Asta, su kokiais gyvenimo planais sutinkate 50-ąjį jubiliejų?
– Planų turiu labai daug. Kai kurie jau pradėjo pildytis - beveik po devynerių metų grįžtu į teatro sceną.
Esu patenkinta savimi, kad augu, bręstu ir neturiu laiko smulkmenoms ar žmonėms, kuriems aš dėl vienos ar kitos smulkmenos nepatinku. Tiesiog mėgaujuosi kiekviena akimirka.
Tai, jog neseniai mus paliko kolega D. Mertinas, buvo dar vienas ženklas, kad reikia džiaugtis, mylėti gyvenimą, apkabinti savo artimus žmones, tuos, kuriems tu patinki tokia, kokia esi: temperamentinga, atvira, nuoširdi, nors kartais visuomenės požiūris ir stumia į standartus.
– Jei jubiliejaus rytą galėtumėte prabusti bet kokiame pasaulio krašte, su bet kokiais galimais pasiekimais. Ką pasirinktumėte – galimybę pasvajoti ar prabusti savo sukurtame gyvenime?
– Taip gražiai lipant į brandą galiu pasakyti, kad nieko gyvenime neatsitiko be reikalo. Jei kas ir atsitiko, mano sielai, matyt, ta mokykla buvo reikalinga, kad bręsčiau, augčiau, tapčiau geresne. Neturiu laiko kažką mokyti, galiu mokytis tik pati. Tuo labiau negaliu kažko smerkti.
Iš tikrųjų esu ypatingai Dievulio apdovanota – auginu keturis vaikus. Motinystė – didžiulis džiaugsmas ir vertybė. Noriu atiduoti savo vaikams visą savo meilę, kad ta meilė vėliau grįžtų man. Gal tai skamba ir egoistiškai, bet visas mūsų gyvenimas susideda iš paradoksų: jei nemylėsiu savęs, tai ir manęs kiti nemylės.
Tad kur beprabusčiau, pasakyčiau, kad taip ir turėjo būti.
– 50-asis jubiliejus moteriai – daug, nedaug ar pats aukso viduriukas?
– Jei to būtų kas nors paklausę prieš 30 metų, būčiau pasakius: „Senutė, vargšė. Trys pilvai susirangę, nepaeina, dūsta, tarpkojis prakaituoja, reiktų prapūsti kai kurias vietas“.
O dabar suprantu – širdyje ramybė ir branda, sudėlioti prioritetai. Taip, jaunystėje norisi užkariauti visą pasaulį ir tame amžiuje tai yra teisinga, tačiau gyvenimas sudėliotas į etapus, tad šis mano etapas – džiaugsmas atėjusia branda.
– Ar yra koks nors dalykas, kurio dar neišbandėte, neišmokote ir ketinate tai padaryti?
– Taip! Prancūzų kalba!
Dainuoju šia kalba, pagrindinius žodžius, „ačiū“, „aš tave myliu“, žinau (juokiasi). Labai tuo žaviuosi.
Esu įsitikinusi, kad reikia mažiau verkšlenti dėl savo metų, o tai, kiek tau lėmė dangus, pragyventi taip, kaip jaučia širdis. O aš jaučiuosi labai gerai, jaučiuosi jaunatviška, jaučiuosi polėkyje, myliu save, esu vienintelė tokia pasaulyje, nors ne visiems patinku.
Išmokau kiekvienos dienos akimirkas gerti godžiai.
Pažiūrėkite, kokia šiandien graži diena, kokiu gražiu laiku aš atėjau į šį pasaulį: yra žemuogių, braškių, visi maudosi ežeruose. Įsivaizduojate, mano mama, Nijolė Baukienė, turėjo sąrėmius šiuo metu ir pagimdė tokią negražią, strazdanotą, rudaplaukę, putlutę. Niekas tada nežinojo, kad šita putlutė gali prajuokinti ir politiką, ir banditą, ir bomžą.
– Kokiu savo pasiekimu dabar, atsigręžusi atgal, labiausiai džiaugiatės ir didžiuojatės?
– Motinyste.
Esu moteris, mama, aktorė. Esu mylima ir pati myliu. Ko daugiau reikia?
Žmogus, įžengdamas į šį amžių, pradeda džiaugtis mažais dalykais. O kai džiaugiesi mažais dalykais, Dievulis duoda labai didelius.
– Ir paskutinis klausimas. Asta, ko sau palinkėsite šio jubiliejaus proga?
– Sveikatos, kelionių ir išmokti prancūziškai.
Pokalbio metu, pasidomėjus apie ketinamą surengti jubiliejaus šventę, Asta maloniai paprašė palaikyti tai paslaptyje. „Kad bus gera, kad esu bičiulių ir draugų nepamiršta, tai tikrai taip“, – trumpai ir konkrečiai nuo atsakymo išsisuko aktorė.
Asta Baukutė anksčiau ir dabar:
