Tragiška originalaus Piterio Peno balso – Bobby Driscollo – mirtis dešimtmečiais nedavė ramybės šios „Disney“ pasakos gerbėjams, rašo dailystar.co.uk.
1953 metais Bobby paskolino savo balsą jaunajam Peteriui, kuris jaunąją Wendy ir jos brolius nusiveda į Niekados žemę.
Bobby atliko ir daugybę kitų vaidmenų įvairiuose filmuose vaikams, pavyzdžiui, suvaidino Jimą Hawkinsą filme „Treasure Island“ („Lobių sala“) ir įkūnijo Johnny prieštaringai vertinamoje 1946 metų juostoje „Song of the South“ („Pietų daina“).
Deja, 1968 metais, praėjus vos daugiau nei dešimtmečiui nuo to laiko, kai jį išgarsino Piterio Peno balsas, grupė vaikų, žaidusių apleistame gyvenamųjų namų kvartale Grinvič Vilidže, Niujorke, aptiko Bobby negyvą.
Vaikai mirusį ir jau irti pradėjusį aktorių rado gulintį ant sulankstomos lovelės, apsuptą tuščių alaus butelių ir religinių lankstinukų – tačiau jokių piktavališkų veiksmų požymių nebuvo.
Įspūdingos karjeros šiurpią pabaigą sustiprino dar ir tai, kad policija negalėjo rasti jokių Bobby artimųjų ar giminaičių, kurie atsiimtų kūną. Oficiali jo mirties priežastis buvo įvardyta kaip arterijų sukietėjimas – šalutinis ilgalaikio heroino vartojimo poveikis.
Aktorius buvo palaidotas masinėje vargšų kapavietėje Harto saloje Bronkse kartu su grupe kitų asmenų, kuriems teko išgyventi sunkius laikus.
Jauno aktoriaus palaikai iki šiol tebeguli toje pačioje masinėje kapavietėje. Kai jis mirė, jam tebuvo 31 metai.
Pati sala garsėja tragiškomis istorijomis. Anksčiau joje buvo įkurta moterų prieglauda, vyrų kalėjimas ir karantino namai, kai 1870 metais kilo geltonosios karštinės protrūkis.
Aktorius Billy Gray, kuris bičiuliavosi su Bobby, pripažino, kad „apleistas Holivudo, jis iš tikrųjų daugiau niekada nebeatsigavo“.
„Tai sudavė jam stiprų smūgį. Jis buvo priklausomas nuo heroino. Tai buvo tikra tragedija, ir nelabai ką galėjai dėl to padaryti. Jis buvo stiprus, protingas ir turėjo geriau tai žinoti. Tačiau tai buvo jo pasirinkimas, ir mes negalėjome jo atkalbėti“, – aiškino jis.
Bobby, kuriam buvo tik 16 metų, kai jis įgarsino Piterį Peną, su amžiumi prarado savo išdykėlišką išvaizdą ir išaugo iš tradicinio „Disney“ įvaizdžio. 1953 metais studija atsisakė jo paslaugų.
B. Gray pasakojo: „Girdėjau, kad jis buvo informuotas, jog nebeturi su jais sutarties. Jis privažiavo prie įėjimo ir buvo neįleistas į studiją. Taip jam buvo pranešta, kad jis ten nebereikalingas“.
Vėliau Bobby kelis kartus buvo suimtas dėl kaltinimų, įskaitant narkotikų laikymą, įsilaužimą ir užpuolimą. 1961 metais jis buvo nuteistas kurį laiką kalėti Čino vyrų kalėjime.
Dėl to jis nebegalėjo gauti jokio aktorinio darbo, nors prieš tai, dirbdamas aktoriumi, per metus uždirbdavo apie 50 tūkst. JAV dolerių.
„Mūsų pastorius buvo iškėlęs vieną teoriją. Jis sakė, kad Bobby tiesiog nebenorėjo būti „geru berniuku“. Jis buvo pernelyg geras. Jis troško būti visiškai kitoks. Galbūt taip ir buvo“, – apie tragišką sūnaus gyvenimo pabaigą kalbėjo Bobby Driscoll motina.
