Robino Williamso sūnus prisiminė velionį tėvą ir problemas, kurios persekiojo ne tik aktorių: po jo mirties atsidūriau dugne

Naujausiame televizijos laidos „Daktaro Ozo šou“ epizode Zakas prisiminė tėvo mirtį (63 metų aktorius 2014 metų rugpjūtį savo noru pasitraukė iš gyvenimo) ir sunkumus, su kuriais asmeniškai teko susidurti netekus brangaus žmogaus.

„Labai gerai žinojau apie tėvo kovą su depresija, kartais ji prasiverždavo priklausomybių priepuoliais. Jis labai stengėsi bet kokia kaina išsaugoti savo psichinę sveikatą ir gerą savijautą. Mačiau jo pastangas ir labai jas vertinau. Manau, kad man svarbiausia buvo matyti, kiek daug jis padarė, kad padėtų sau, kad parodytų aplinkiniams, kad nepasiduoda. Niekada nekilo abejonių, kad visą savo gyvenimą psichinė sveikata jam buvo prioritetas, bent jau tokia mano patirtis ir suvokimas“, – sako Z. Wiliamsas.

Po tėvo netekties ir pačiam Zakui teko akis į akį susidurti ne tik su depresija, bet ir priklausomybėmis. Vyras labai aiškiai suprato, kad be profesionalų pagalbos nesusitvarkys.

„Pajutau, kad atsidūriau dugne, tiesiog norėjau nieko nejausti. Norėjau tik skandinti liūdesį alkoholyje. Prisimenu tą laikotarpį kaip vieną juodžiausių savo gyvenime. Atsibusdavau ryte ir po kelių sekundžių kildavo pasidygėjimas viskuo ir viskam. Taip gyventi aš nenorėjau, supratau, kad turiu kažką daryti“, – apie patirtus sunkumus kalba Z. Williamsas.

Zakas teigia, kad jo psichinei sveikatai padėjo „įvairios gydymo formos, ir ne tik susijusios su sveiku gyvenimo būdu, bet ir ryšio su kitais žmonėmis atradimas“.

„Negaliu žodžiais nupasakoti, kokia svarbi mano gyvenime tarnystė kitiems. Be to, labai padėjo ir bendruomenės paramos grupės. Šiuo metu dalyvauju „12 žingsnių programoje“, man tai labai padeda. Kitiems gali padėti sportas, kažkokia visuomenei naudinga veikla. Būdų sau padėti – daugybė“, – tvirtina R. Williamso sūnus.

Prieš mirtį R. Williamsas sirgo demencija su Lewy kūneliais – tai smegenų liga, neigiamai paveikusi tiek jo mąstymą, tiek atmintį, tiek judesių kontrolę. Tai antroji labiausiai paplitusi progresyvi demencijos forma po Alzheimerio ligos.

Šiais metais Zakas su PEOPLE jau kalbėjosi apie tai, kaip išlaiko tėvo atminimą. Vienas iš tokių būdų – darbas su tokiomis organizacijomis kaip „Inseparable“ (tai organizacija, siekianti pasirūpinti, kad amerikiečiai naujojo koronaviruso pandemijos metu turėtų prieigą prie psichinės sveikatos priežiūros).

„Laikausi atokiai nuo narkotikų, alkoholio, lankau paramos grupes. Vienas iš labiausiai padedančių ir gydančių dalykų – tai tarnystė ir įsipareigojimas psichinės sveikatos priežiūra besirūpinančioms organizacijoms. Taip pat sveika mityba, sveikas gyvenimo būdas. Yra dalykų, kuriuos privalau daryti kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę – rutina labai padeda įsižeminti“, – apie tai, kas padėjo atgauti pusiausvyrą, kalba Zakas.

Spalį Zakas, su žmona Olivia June auginantis pusantrų metų sūnų McLauriną Mickey Clementą, PEOPLE kalbėjo: „Labai džiaugiuosi turėdamas tokią nuostabią šeimą ir gyvendamas taip, kaip visada norėjau. Pažinau save, supratau, kad nesu palaužtas. Traumos mane sužeidė, bet aš atsigavau. Dabar einu gijimo keliu, esu žmogus, kokiu visada norėjau būti“.