Jai yra pavykę sustabdyti karą, susidraugauti su prezidentais, įkurti globos namus našlaičiams ir išlaisvinti sergančius nuteistuosius iš kalėjimo. Tačiau neretai susidaro įspūdis, kad motiną Teresę traukė skurdas ir skausmas, o ne vedė pirmyn noras išvaduoti nuo to žmones.
Bent jau taip teigiama trijų serijų dokumentiniame filme „Mother Teresa: For The Love Of God“ („Motina Teresė: Vardan visko, kas šventa“). Šiame filme kalbinti jos artimiausi bičiuliai ir aršiausi kritikai, galima teigti, iš naujo įvertino vieną garsiausių praėjusio šimtmečio moterų.
Agnes Gonxha Bojaxhiu gimė Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjėje. Jos tėvas mirė, kai mergaitei buvo aštuoneri, šeima neteko maitintojo ir vargingai gyveno. Būdama 12 metų amžiaus Agnes nusprendė tapti vienuole.
18 m. ji išvyko į Dubliną ir prisijungė prie Loreto seserų bendruomenės, po metų išvyko į Kalkutą dirbti mokytoja. 1943 m. badas Bengalijoje, kai daugybė mirusiųjų gulėdavo tiesiog gatvėse, ją stipriai sukrėtė, po trejų metų ji paskelbė, kad Jėzus kreipėsi į ją traukinyje ir nurodė, ką ji turėtų daryti.
„Man liepė palikti vienuolyną ir eiti padėti neturtingiesiems, – vėliau rašė ji. – Tai buvo įsakymas. Jei būčiau nepaklususi, būčiau praradusi tikėjimą.“
Bažnyčia davė leidimą steigti Dievo meilės misionierių bendruomenę. Motina Teresė pasirinko naują drabužį – baltą medvilninį sarį mėlynais krašteliais. Ji pasižymėjo ne tik gailestingumu, bet ir plieniniu tvirtumu.
Valdininkas Navinas Chawla, kuris tapo artimu motinos Teresės draugu, matė, kaip ji prašė gubernatoriaus žemės sklypo, kuriame galėtų įkurti ligoninę sergantiems raupais. Ji iki ašarų sugraudino gubernatorių ir gavo dvigubai daugiau žemės nei prašė.
„Ji turėjo valstietiško apsukrumo. Kryptingai siekdavo tikslo, buvo kiek užsispyrusi. Aš tiesiog pamilau ją“, – pasakojo N. Chawla.
Pasklido kalbos apie motiną Teresę, ir 1969 m. BBC dokumentinių filmų kūrėjų komanda pradėjo tyrimą. „Nežinojau, ar mane supykins, ar pravirksiu“, – prisimena prodiuseris Peteris Chaferis pirmą dieną, kai ji aprodė filmavimo komandai savo globos įstaigą.
„Buvo praktiškai nepakeliama matyti tą žmonių vargą. Ir štai vienuolė, kuri prisiėmė tai, ko dauguma žmonių vengtų. Ji buvo nepaprasta moteris. Pamaniau – pamėginkime ją išgarsinti.“
Kai pasirodė dokumentinis filmas, motina Teresė per vieną dieną tapo garsenybe, pasipylė finansinė parama, o 1979 m. ji buvo apdovanota Nobelio taikos premija. Tik ar iš tiesų viskas buvo taip, kaip atrodė?
Filme atskleidžiama, kad nuo pat veiklos pradžios buvo nesutarimų su misijoje dirbusiu britu gydytoju Jacku Pregeriu. Jis pasakojo: „Vienuolės nesuteikdavo tinkamos priežiūros. Švirkštus naudodavo daugelį kartų, jų nesterilizuodavo. Vienai moteriai su nudegimais nedavė nuskausminamųjų – aš slapčia atnešiau jai vaistų. Jos turėjo pinigų įkurti padorią ligoninę neturtingiems žmonėms, tačiau neįkūrė. Jos kalbėjo: mes melsimės, kad skausmas palengvėtų be gydymo.“
Skausmas buvo sudedamoji jos darbo dalis. Vienuolėms liepdavo plaktis ir apsirišti grandinėmis su spygliais.
Mary Johnson, dirbusi su motina Terese 20 metų, pasakojo: „Jos įkvėpimas buvo Jėzus ant kryžiaus. Jis baigė gyvenimą kentėdamas, o ji tikėjo, kad didžiausia vertybė žemėje – kentėti. Ji tikėjo, kad kančios išpirks pasaulio nuodėmes.“
Devintą dešimtmetį motina Teresė buvo garsi asmenybė, turinti didžiulį autoritetą. 1982 m. Beirute ji pareikalavo paliaubų, kad galėtų išgelbėti našlaičius, ir paliaubos buvo paskelbtos.
Po trejų metų jos prašymu iš Niujorko kalėjimo išleido AIDS sergančius ir mirštančius kalinius. Tuo metu jos organizacijas kasmet sulaukdavo apie 100 mln. svarų paramos, dauguma šių lėšų būdavo sumokamos į Vatikano banką.
„Ji manė, kad gyventi skurde yra gerai, juk Jėzus buvo neturtingas. Tai – šizofreniškas įsitikinimas“, – teigia M. Johnson.
Paskutiniai dešimt motinos Teresės gyvenimo metų buvo sunkiausi. Ji buvo jau senyvo amžiaus, o Bažnyčia ragino ją padėti, kilus skandalams dėl kunigų, kurie seksualiai išnaudodavo vaikus.
„Ją siųsdavo į miestus, kuriuose būdavo kilę skandalai. Ji galėdavo pakeisti istoriją“, – pasakojo M. Johnson.
Kiek motina Teresė žinojo? Sunku pasakyti, bet, kaip pasakojama dokumentiniame filme, kai kunigas Donaldas McGuire‘as buvo įtariamas seksualiniu vaikų išnaudojimu, ji parašė laišką Bažnyčios vyresnybei, kuriame tvirtino, kad pasitiki šiuo kunigu.
Kunigas liko laisvas ir turėjo dar ištisą dešimtmetį tvirkinti šimtus berniukų.
Motinos Teresės indėlį į skandalą užglaistė, vis dėlto jos reputacija buvo suteršta.
