Clara Bow gimė XX amžiaus pradžioje Brukline ir tuomet vargiai kas galėjo pagalvoti, kad ji taps tikra žvaigžde. Vaikystėje ji patyrė skurdą, smurtą ir netektį. O ir su kino ar teatro pasauliu ji neturėjo jokių ryšių, kurie būtų jai padėję prasimušti. Tačiau ji buvo be galo talentinga, ryžtinga ir graži, ir visus šiuos tris privalumus panaudojo savo naudai. Ir panaudojo juos taip efektyviai, kad, kai pasitraukė iš Holivudo būdama 28 metų, ji jau buvo nusifilmavusi beveik penkiasdešimtyje nebyliųjų filmų ir daugiau nei dešimtyje garsinių filmų.
Pati frazė „It girl“ („toji mergina“) turi įdomią istoriją. Rašytoja Elinor Glyn teigė, kad bet kuri „tai“ turinti mergina ne tik seksualiai patraukti, bet ir pasižymi didžiuliu pasitikėjimu savimi ir net arogancija.
Vėliau kino studija „Paramount“ sukūrė filmą pagal E. Glyn romaną „It“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Clara Bow. Nuo tada raudonplaukę žvaigždutę ir imta vadina „It girl“. O vėliau taip bus apibūdinama ne viena itin populiari aktorė, kuriai, deja, teks pačiai sužinoti, kad tai tuo pat metu yra ir palaima, ir prakeikimas.
„Flaperių“ karai
Clara Bow buvo viena pirmųjų aktorių, įkūnijusių vadinamosios flaperių kartos atstoves didžiajame kine. Šiai kartai priklaususios merginos buvo drąsios, trumpai kirposi plaukus ir gana iššaukiančiai elgdavosi. Didžiausią konkurenciją Clarai Bow sudarė Colleen Moore ir Louise Brooks.
Flaperės atsirado trečiajame dešimtyje kaip reakcija į tuomet galiojusį vadinamąjį sausąjį įstatymą ir labai greitai tapo neatsiejama vadinamojo džiazo amžiaus – pertekliaus, laisvos meilės ir F. Scott Fitzgeraldo eros – dalimi. Apsivilkusios aptemptas sukneles ir trumpai plaukus nusikirpusios merginos šokdavo ant stalų ir šokiruodavo dorovingus amerikiečius.
Šios kartos atstovės tapo puikia medžiaga kino pramonei, ir Claros Bow vardas netrukus skambėjo visuose namuose, nes ji vaidindavo laisvai gyvenančias ir labai padykusias flaperes tokiuose filmuose kaip „The Plastic Age“ ir „The Dancing Mothers“.
Tekėti Clara Bow tikrai nesiruošė
Clara Bow tikrai neieškojo sau vyro. Arba tai darė labai savotiškai. Ši aktorė Holivude garsėjo tuo, kad suviliojo ne vieną vyrą ir dorovingumu tikrai nepasižymėjo. Ji net pasirūpino, kad jos kontraktuose nebūtų jokių ribojančių moralinių sąlygų.
Per savo trumpą, net audringą karjerą, Clara Bow buvo siejama su daugybe savo kolegų, įskaitant Gary Cooperį, Gilbertą Rolandą ir Belą Lugosi.
Kartais ji susitikinėdavo su trimis vyrais iš karto. O karjeros viršūnėje ji per kelerius metus buvo susižadėjusi su penkiais vyrais.
Vienu itin skandalingu atveju Clara Bow vakarėlio metu begėdiškai flirtavo su vienu buvusiu teisėju, kuris neteko savo posto pasisakęs už lytinius santykius prieš santuoką. Vakarėlio metu Clara pasisveikindama pabučiavo teisėją jo žmonos akivaizdoje, o vėliau išsitempė jį šokių aikštelę ir atsegė jam kelnes.
Teisėjas buvo šokiruotas tokio aktorės tiesmukumo. Tačiau ši tiesiog atsakė: „Jeigu jau jam patinka visi tie šiuolaikiniai dalykai, tai ko jis toks atsilikėlis“.
Nei žiedai, nei svetimos žmonos netrukdė Clarai mėgautis gyvenimu.
Buvo mama savo mamai
Didžiąją savo sudėtingos vaikystės dalį Clara praleido su mama Sarah, kurią Clara tiesiog dievino, nors ji buvo irzli psichikos problemų turėjusi epileptikė. Vieno interviu 1928 metais metu Clara pasakojo, kad Sarah buvo graži, bet galo nelaiminga moteris, kuri nekentė savo gyvenimo Brukline. Prieš gimstant Clarai ji neteko dviejų vaikų. Kalbėta, kad vieno savo vaiko kūną ji mėgino išmesti į šiukšliadėžę.
Clara nuo mažų dienų buvo priversta tapti savo motinos slauge ir tarnaite. Ji gyveno bijodama, kad vieną dieną motina mirs jos akivaizdoje nuo priepuolio. Bėgant metams, Sarah Bow vis labiau kankino psichikos problemos ir manija dėl dukters vaidybos ir viso pramogų pasaulio. Clara vieno interviu metu sakė, kad motina kartą pridėjo jai prie gerklės peilį ir sakė, kad kinas yra blogis. Sarah manė, kad jos pareiga yra nutraukti dukters gyvenimą, kad ji daugiau nebenusidėtų.
Taigi Clarai teko paauglystės lakstyti į perklausas ir rūpintis savo mama. Ji buvo filmavimosi aikštelėje, kai tėvas jai pranešė, kad Sarah mirė psichiatrinėje ligoninėje. Jai buvo 43 metai. Nepaisant to, kad motina dažnai Clarai buvo žiauri, jos mirtis aktorę labai sukrėtė. Per motinos laidotuves ji mėgino mestis į motinos kapą.
Nuo smurtautojo iki vadybininko
Claros Bow tėvas Robertas Bow buvo ne ką geresnis. Jis gėrė, lakstė paskui svetimus sijonus ir buvo niekam tikęs. Dažnai jis mušdavo Clarą, ir tai būdavo būdas užbaigti barnį su jos motina. Tačiau Clara besąlygiškai mylėjo tėvą. Jos teigimu, jis buvo nuostabus žmogus, kuriam vis niekaip nesisekdavo. Jiems tekdavo kraustytis iš vieno ankšto butuko į kitą ir kliautis giminaičių gerumu, kad turėtų drabužių ir maisto.
Vėliau, kai tapo akivaizdu, kad jo dukra buvo labai graži ir talentinga, tėvas ėmė stumti ją į pramogų pasaulį, dažnai prieš žmonos valią. Clara pasakojo, kad jis norėjo, kad dukra vaidintų, nes, kaip jis manė, tai nebuvo labiau pavojinga už darbą kontoroje.
Kai Claros karjera ėmė kilti į viršų, ji patikėjo savo finansinius reikalus buvusiai kirpėjai ir draugei Daisy DeVoe. Tačiau vėliau aktorė ėmė įtarti, kad draugei nelabai rūpi jos interesai, ypač tuomet, kai ji ėmė blogai kalbėti apie jos tėvą. Tuomet Robertas atskrido iš Niujorko į Los Andželą, kad būtų su Clara.
Nors ji planavo jį šaltai sutikti, tačiau nesugebėjo. Pamačiusi tėvą ji tiesiog pasidavė emocijoms, nes buvo be galo gera būti šalia savo žmogaus. Ir netrukus tėvas tapo jos tikruoju vadybininku. Veikiausiai nieko nenustebins tai, kad Robertas vėliau pasinaudojo dukros šlove, kad galėtų meilintis merginoms.
Clara Bow per vienerius metus nusifilmavo penkiolikoje filmų
Karjeros pradžioje Claros Bow žvaigždė švietė taip ryškiai, kad vien per 1925-uosius metus ji nusifilmavo penkiolikoje filmų. Po trejų metų ji per vieną mėnesį sulaukė 33 tūkst. 727 gerbėjų laiškų, o tai buvo rekordinis skaičius.
Claros Bow patrauklumas buvo daugialypis. Tobulai atitinkanti Elinor Glyn įvardintą „It girl“ apibrėžimą, ji patiko tiek vyrams, tiek ir moterims. Ji galėjo pasigirti ne tik tobula flaperės figūra ir veidu, bet ir spinduliavo gyvenimo džiaugsmą ir spontaniškumą. Prieš kamerą ji tapdavo dar žavesnė, praktiškai niekas negalėjo jai atsispirti. O kai nesifilmavo, ji taip pat buvo 100 proc. natūrali.
Pavyzdžiui, kartą kalbėdama apie vienas savo garsiųjų skyrybų ji pareiškė: „Negaliu tekėti už Harry Richmano, nes netrukus mane ištiks nervinis priepuolis“.
Įkvėpė Betty Boop personažą ir išpopuliarino chna dažus
Claros Bow smėlio laikrodžio figūra ir ekrane demonstruojamas gyvumas iš dalies įkvėpė animatorių Maxą Fleischerį sukurti Betty Boop personažą. Šio personažo seksuali prigimtis ir atsisakymas paklusti griežtiems papročiams veikiausiai labiausiai atspindi Claros Bow charakterį. Ši aktorė taip pat visuomet siekė būti savimi, nepaisydama to, kad savo elgesiu galėjo ką nors įžeisti ar priversti pasijusti nepatogiai.
Moterys visoje Amerikoje norėjo atkartoti Claros Bow elgesį ir jos išvaizdą. Kai tarp kinomanų pasklido žinia, kad Clara yra raudonplaukė, moterys puolė į parduotuves pirkti chna dažų. Daugelyje parduotuvių šie dažnai buvo tiesiog iššluoti nuo lentynų. Ir pačią Clarą tai labai stebino, nes ji savo raudonus plaukus laikė trūkumu.
Claros Bow vyras kandidavo į JAV Atstovų Rūmus
Galiausiai Clara Bow nusprendė palikti Holivudą ir ramiai sau gyventi rančoje Nevadoje su savo vyru Rexu Bellu, kuris taip pat buvo buvęs aktorius. Tačiau tuomet R. Bellas pamėgino ją vėl įtraukti į viešą gyvenimą, nes 1944 metais sugalvojo dalyvauti rinkmiuose į Atstovų Rūmus. Tuomet Clarą jau kelerius metus persekiojo spauda. Jai atsibodo šlovė ir įgriso spauda, kuri jos karjeros viršūnėje ėmė drabstyti ją purvais ir vaizduoti ją kaip girtuokliaujančią sekso maniakę, kuri miega su savo pačios šunimi.
Kai Rexas paskelbė apie savo rinkimų kampaniją, Clara pamėgino nusižudyti. Jos sūnūs ją rado be sąmonės ant žemės namuose.
Ir nepaisant labai realios ir liūdnos dramos, kuri supo jo žmoną, Rexas visgi pasuko į politiką ir praėjus dešimčiai metų po jo pirmosios rinkimų kampanijos tapo Nevados leitenantu gubernatoriumi. Tada jiedu su Clara jau gyveno atskirai: ji gyveno nedideliame namelyje šalia savo psichiatro Kalifornijoje, o jis Nevadoje su dešimčia metų už Clarą jaunesne išsiskyrusia moterimi.
Clara ir Rexas vis dar buvo vedę ir turėjo du sūnus, tačiau jo siekis tapti politiku iš esmės nutraukė jų ryšį. Tai buvo liūdna pabaiga romano, kuris prasidėjo 1930 metais, kai jiedu susipažino filmo „True to the Navy“ filmavimo aikštelėje.
Kokia mama, tokia ir dukra
Clarą Bow buvo ištikusi serija priepuolių prieš pat jai paliekant Holivudą, ir jos vyras Rexas Bellas galiausiai nuvežė į ligoninę, kaip ir jos tėvas kadaise pasielgė su jos motina. O dar anksčiau jos senelis taip pat pasielgė su jos senele.
Dėl itin nestabilaus asmeninio gyvenimo bei psichologinių problemų Clara buvo šaltai pravardžiuojama „Klara su kasdiene krize“. Veikiausiai Clara, kaip ir jos motina, sirgo šizofrenija. Davido Stenno knygoje „Clara Bow: Runnin‘ Wild“ teigiama, kad jos močiutė išprotėjo, nes vyras ją nuolat mušdavo. O kai vienais metais į jų namus gyventojų surašymo metu atėjo specialistas, jis uždarė Claros močiutę į spintą ir pareiškė esąs našlys.
Daugelis kritikų mano, kad Claros karjeros pabaigą paskatino atsiradęs garsinis kinas ir jos stiprus Bruklino akcentas. Žinoma, ji išgarsėjo kaip nebyliojo kino atstovė, todėl tai buvo natūrali išvada.
Tačiau iš tiesų Clarai trukdė ne jos esą prasta kilmė, bet jos psichikos liga ir didžiulis noras pabėgti nuo dėmesio.
Clara Bow pradėjo karjerą kaip vargšė, vėliau praturėjo, o galiausiai vėl susidūrė su finansiniais sunkumais
Clara Bow užaugo vargingoje šeimoje ir dažnai turėjo vilkėti senus mamos drabužius, dažnai eidavo miegoti alkana. Paprašyta papasakoti apie savo jaunystę ir gyvenimą su tėvais, ji sakė: „Mes tiesiog gyvenome, ir viskas“.
Tad nenuostabu, kad, kai ji pajuto šlovės ir pinigų skonį, ji nemokėjo su tuo tinkamai susidoroti. Ji turėjo lošimo skolų, ją nuolat persekiojo gandai apie skolas.
1930 metų rugsėjį Clarą Bow, esą, pasivijo tokios skolos, kad „Paramount Pictures“ vadovai nusprendė, kad būtina reaguoti. „Paramount Pictures“ prezidentas B.P. Schulbergas laikraščiui „The Cornell Daily Sun“ tuomet pareiškė, kad Claros beveik 14 tūkst. JAV dolerių skola vienam Taho ežero kazino nėra studijos, o tik pačios Claros problema.
Clara vėliau pareiškė visuomet iš karto apmokanti savo skolas.
Clara Bow ir visuomenės nuomonės teismas
1929 metais Claros Bow plaukų stilistė, vadybininkė ir, esą, geriausia draugė Daisy DeVoe mėgino aktorę šantažuoti, jog viešai papasakos apie skandalingus pranešimus apie Claros Bow blogą elgesį.
Daisy DeVoe kaltino Clarą Bow ne tik dėl girtuokliavimo ir prastos moralės, bet ir narkotikų vartojimu bei gi zoofilija (tuo metu sklido kalbos apie Claros neįprastai artimą ryšį su jos šunimi).
Daisy DeVoe istorija, kuri akivaizdžiai buvo iš anksto suplanuotas darbelis, sulaukė dėmesio, kai Los Andželo bulvarinis laikraštis „The Coast Reporter“ ją pasigavo ir skyrė 60 puslapių skelbti neva atskleistos informacijos apie Clarą Bow.
Laikraščio leidėjas Robertas Girnau siuntė laikraščio kopijų teisėjams, tėvų organizacijoms ir pirmajam Amerikos kino prodiuserių ir platintojų asociacijos prezidentui. Jis net mėgino pats laikraštį parduoti Claros Bow vyrui Rexui Bellui už 25 tūkst. JAV dolerių, tačiau šis nesutiko žaisti šio žaidimo.
Galiausiai R. Girnau atsidūrė kalėjime už nepadoraus turinio siuntinėjimą paštu.
O Claros tariama draugė taip pat praleido 18 mėnesių kalėjime. Tačiau ne už turto prievartavimą ar šantažą ar tai, kad buvo blogiausia pasaulyje geriausia draugė. Bet už tai, kad... pavogė Claros Bow kailinius.
