Esquire.ru pateikia garsiosios aktorės gyvenimo tiesas.
Vaikystėje nepakenčiau savo vardo, jis man skambėjo pretenzingai.
Niekada nenorėjau tapti garsenybe. Norėjau tik vieno – būti aktore.
Mokyklos teatre niekada neblizgėjau. Tėvai apskritai neleido man vaidinti, kol nebaigiau koledžo.
Pasiekti karjeros aukštumas 26-erių – iš tiesų baisu.
Gyvenimas pernelyg trumpas ir neįkainojamas, taigi semkis įkvėpimo iš visko, kur jauti bent lašą įkvėpimo.
Kažkas su tavim tikrai negerai, jei sakai: „Šitą darau dėl pinigų, o šitą – savo malonumui.“
Kuo paprastesnis gyvenimas, tuo daugiau laimės teikia.
Artimo žmogaus mirtis tave pakeičia stipriau nei visi kiti dalykai pasaulyje kartu sudėjus.
Mano gyvenime buvo trys esminiai įvykiai: tėvo mirtis (G. Paltrow tėvas mirė nuo vėžio), pažintis su būsimu vyru ir pirmo vaiko gimimas.
Kol neturi vaikų, žiūri į vaikų jau turinčias aktores ir galvoji: „Viešpatie, jos tikriausiai savaitėmis nemato savo vaikų. Jos turbūt nė nežino, ar jų vaikai eina į mokyklą.“ O paskui pati susilauki vaikų ir supranti, kad taip nėra. Vaikai niekada neleis per daug atsitolinti.“
Nėštumas kažkaip paveikia atmintį. Ne, netampi prasta aktore. Tiesiog pasidarai užmarši.
Kai esi nėščia, sunku dirbti filmavimo aikštelėje, visą laiką galvoji, kaip nepradėti vemti.
Vaikus žindžiusios moterys mane supras – jei po to kreipiatės į plastikos chirurgą, kad pasikoreguotumėte krūtis, tai jau ne plastinė chirurgija, o atkuriamieji darbai.
Geriau mirsiu, nei leisiu savo vaikams valgyti sriubą iš pakelio.
Nebeturiu nė vieno žalingo įpročio, kurio reikėtų atsikratyti.
Aš visada labai švari, tik ne visada tvarkinga. Niekada nemokėjau tinkamai sudėti daiktų.
Nekenčiu nekentėjų. Kažkokie žmonės rašo apie mane savo tinklaraščiuose visokius siaubingus dalykus. Jie skaudžiai mane žeidžia ir, atvirai sakant, negaliu suprasti, už ką žmonės taip stipriai nekenčia manęs, mano siekių, to, ką veikiu. Juk esu geras žmogus ir noriu, kad aplinkinis pasaulis irgi būtų geras.
Žmonės galvoja, kad esu abejinga, sena ir miegu barokameroje, bet taip nėra!
Aš ne iš tų, kurie lips per tvorą. Geriau paieškosiu vartelių.
Visada sakau tai, ką galvoju, o pasakiusi laikausi žodžio.
Kadaise buvau labai patikli, paskui supratau, kad patiklumas toli nenuves.
Man patinka vyrai, nepaisant to, kad dažnai jie būna apsimelavę mulkiai.
Nemėgstu kalbėti apie savo santuoką. Nemanau, kad moterys iš tiesų kalba taip, kaip kalba seriale „Seksas ir miestas“.
Jeigu gyventume senovės Romoje ar senovės Graikijoje, mane laikytų ligota ir negražia. Standartus diktuoja laikas. Pavyzdžiui, dabar dėl kažkokios keistos priežasties geriau būti plona. Tik ta priežastis man atrodo labai kvaila.
Visiškai nesuprantu, kas staiga nusprendė, kad liekni žmonės patrauklesni už apkūnius. Panašu į savivalę.
Grožis – kai tau komfortiška savo kūne. Arba – kur......s spalvos lūpų dažai.
Esu tokia, kokia atrodau. Nejaučiu poreikio apsimesti tuo, kas per metus uždirba 25 tūkst. dolerių.
Reikia atsiminti, kad dalykai, kurie atneša daug pinigų, anksčiu ar vėliau tave išduos.
Manyje stipriai išvystytas savęs atsižadėjimo jausmas.
Niekada nesuprasdavau aktorių, kurie nori tapti roko žvaigždėmis, o kai atvirkščiai – irgi keista.
Man atrodo, kad kine aš visada ne tokia, kokia esu realybėje.
Man patinka anglų gyvensena – ji ne tiek persunkta kapitalizmo, kaip amerikiečių. Žmonės čia nekalba apie darbą ir apie pinigus – žmonės kalba apie įvairius įdomius dalykus.
Labai dažnai, beje, prieš savo valią, man tenka ginti Ameriką. Bet aš iš tiesų manau, kad nepaisant nemalonaus politinio fono, Amerika tebėra nuostabi, puiki vieta.
Europa stipriai skiriasi nuo JAV. Visų pirma Europa turi istoriją, antra, namai čia kur kas senesni.
Man patinka ten, kur švaru ir gera.
Kartais jaučiuosi taip, lyg kažkas prisijungė prie mano inksto.
Vargu ar verta absoliučiai viską apie save žinoti.
Mano žydiškoji pusė labai prietaringa.
