P. Hilton motinystės istorija išskirtinė tuo, kad pati ji nepastojo, kūdikio neišnešiojo ir negimdė. Verslininkė šią užduotį patikėjo surogatinei motinai. Pagrindinė tokio sprendimo priežastis ta, kad Paris paniškai bijojo gimdyti pati: esą, televizijos laidoje „The Simple Life“ ji išvydo gimdymą, ir vaizdas ją negrįžtamai traumavo.
P. Hilton – viena iš garsenybių, pasirinkusių susilaukti vaikų pasinaudojus surogatinės motinos paslaugomis. Kai kurios garsios moterys, pavyzdžiui, Sarah Jessica Parker, Nicole Kidman ir Priyanka Chopra, labai atvirai pasakoja apie tokią motinystės patirtį su kitos moters pagalba. Kitos, tokios kaip Naomi Campbell, šiuo klausimu renkasi privatumą ir viešumoje to, kaip į jų gyvenimą atėjo vaikai, neaptarinėja.
Visgi, kaip teigia viena iš su garsenybėmis dirbančių surogatinių motinų Shanna St Clair, toli gražu ne visos tokios motinystės istorijos baigiasi taip gražiai, kaip gali pasirodyti iš turinio socialiniuose tinkluose.
„Surogatinė motinystė gali būti stebuklas ir didžiulė laimė. Nuostabus jausmas žinoti, kad išpildysi kažkieno didžiausią svajonę, kad žmonės sulauks išsvajoto kūdikio. Bet juk susitinka dvi moterys, kurios iki tol net nebuvo pažįstamos ir greičiausiai ateina iš absoliučiai skirtingų socialinių ir finansinių aplinkybių, sąlygų, ir štai sutelkia jėgas labai intymiame naujos gyvybės sukūrimo procese. Taigi, visos sąlygos tam, kad viskas pakryptų netinkama linkme. Surogatinė motinystė nėra paprastas dalykas, tad labai svarbu, kad būtų aiškiai aptarti visi klausimai“, – sako Shanna.
Jeigu laboratorijoje turite tinkamą embrioną ir ieškote moters, kuri sutiktų išnešioti jūsų kūdikį, jums reikalingas būtent toks žmogus kaip Shanna. Ji protinga, gyvybinga, šilta ir pozityvi mama.
Pagal specialybę Shanna – kirpėja. Ji gyvena ūkyje Pensilvanijoje, apsupta įstabios gamtos, su šeima augina vištas ir ožkas. Interviu su Shanna susėdame jaukioje jos namų virtuvėje.
Kai buvo trisdešimties ir po trijų sklandžių nėštumų jau augino tris vaikus, Shanna viename moterims skirtame žurnale perskaitė apie nevaisingų moterų kančias norint susilaukti kūdikio ir tą pačią sekundę pajuto joms didžiulę atjautą.
Kartu su statybose dirbančiu vyru Josephu moteris augina du sūnus ir dukrą, bet poros pirmagimė 26 savaičių gimė negyva, tad moteris puikiai supranta, kaip skaudu netekti vaiko ir jo ilgėtis.
Gerai viską apsvarsčiusi ir gavusi šeimos palaiminimą, Shanna susisiekė su surogatinės motinystės paslaugas siūlančia agentūra.
„Nusprendžiau to imtis tikrai ne dėl to, kad mums trūko pinigų. Finansinių problemų mes neturime. Man surogatinė motinystė tarsi dovana, kurią galiu įteikti kitai moteriai“, – paaiškina pašnekovė.
Agentūra itin kruopščiai tikrino jos kandidatūrą: „Teko užpildyti daugybę formų. Reikėjo psichologinio įvertinimo. Man žalią šviesą uždegti turėjo ne tik šeimos gydytoja, bet ir ginekologė. Turėjau pasidaryti ultragarso ir kraujo tyrimų. Buvo daug reikalų“, – prisimena 46 metų moteris.
Galiausiai, kai visos patikros buvo sėkmingai įveiktos, jos anketa pradėta siūlyti potencialiems klientams. Dėl privatumo apsaugos ji negali įvardyti nė vieno, susijusio su jos surogatinės motinystės patirtimi, tad vardai ir pavardės pakeisti.
„Mano pirmoji pora buvo Jennifer ir Markas, su jais pirmaisiais susipažinau. Man labai patiko Jennifer, ji buvo pradėjusi ketvirtą dešimtį, o kiaušinėlių užsišaldė, nes turėjo sveikatos problemų ir pati vaiko išnešioti negalėjo. Jennifer buvo iš labai žinomos ir turtingos šeimos, tad mūsų gyvenimai skyrėsi kaip diena ir naktis, bet ryšį su ja pajutau tą pačią akimirką. Tiek ji, tiek Markas buvo labai mieli, stengėsi pažinti tiek mane, tiek mano vyrą bei vaikus“, – pasakoja Shanna. Tik bėda ta, kad pastoti Shannai pavyko tik septintu bandymu.
„Vaisingumo klinika sakė, kad problema buvo Jennifer kiaušinėlių kokybė, taigi kalbos apie surogatinės motinos keitimą nebuvo. Man tai kainavo daug fizinių ir psichologinių pastangų: reikėjo gerti vaistus, hormonus, reguliariai darytis ultragarso tyrimą, buvo tikrinamas gimdos gleivinės storį, taigi buvo reikalų. Juk aš buvau ta, kuri turėjo pasirūpinti tais embrionais, todėl atrodė, kad nedarau savo darbo, nors taip galvoti ir buvo labai neracionalu. Sutartyje buvo numatyti keturi bandymai, tačiau pasirašiau dar keturiems, nes man tai buvo tapę savotiška misija padovanoti tiems žmonėms šeimą. Emociškai buvau labai suinteresuota sėkme“, – prisipažįsta surogatinė motina.
Per trejus metus Shannai buvo sumokėta 50 tūkst. dolerių. Pinigai padengė tiesioginiame darbe prarastas pajamas, keliones į dirbtinio apvaisinimo kliniką ir kitas išlaidas.
Kai Shanna gimdė berniuką, greta buvo ir mažylio tėvai: „Tai buvo be proto laiminga patirtis mums visiems. Ir po šiai dienai su ta šeima palaikome ryšį“.
Po kelių mėnesių Jeniffer su ja susisiekė ir pranešė pažįstanti dar vieną moterį, kuriai praverstų surogatinės motinos paslaugos. Garsenybė, kurią straipsnyje pavadinsime Catherine, su Shanna pirmiausia kalbėjosi telefonu.
„Man patiko jos gyvenimo istorija. Moteris jau pradėjusi penktą dešimtį. Susilaukti kūdikio bando su savo kiaušinėliais ir donoro sperma. Ji bandė ne vienerius metus, naudojosi surogatinių motinų paslaugomis, bet vis nepavykdavo. Ji ketino būti vieniša mama, bet mano sprendimui tai jokios įtakos neturėjo, ne mano reikalas spręsti, kaip jai gyventi. Nusprendžiau sutikti. Pokalbio pabaigoje užsiminiau, kad turiu visus tyrimus ir įvertinimus, trūksta tik mano ginekologės parašo. Po tokios nuostabios patirties su pirmąja motina buvau rami ir tikrai nemaniau, kad kils kažkokių problemų. Dabar suprantu, kad su Catherine pirmiausia reikėjo aptarti tam tikrus dalykus“, – pasakoja pašnekovė.
Buvo pasirašyta sutartis – trims bandydamas pastoti. Nuo pokalbio buvo praėjusios 30 dienų.
Pirmasis Shannos ir Catherine susitikimas įvyko, kai prabangioje vaisingumo klinikoje Niujorke, primenančioje penkių žvaigždučių viešbutį, buvo suplanuotas embriono perkėlimas.
„Kažkaip naiviai tikėjausi, kad tarp mūsų nedelsiant užsimegs ryšys, juk kartu turėsime vaiką, bet taip nenutiko. Ji buvo atšiauri ir susikoncentravusi tik į save. Mūsų pokalbis buvo labai paviršutiniškas turint omenyje, kas netrukus turėjo įvykti“, – sakė Shanna.
Garsenybė išvyko dar prieš perkeliant embrioną – net nepadėkojusi. Tokį elgesį Shanna priėmė kaip perspėjimą, tačiau stengėsi neskubėti iškart galvoti apie blogiausią scenarijų.
„Jau ne kartą buvo patyrusi nesėkmę, tad pamaniau, jog galbūt tiesiog stengiasi save apsaugoti nuo dar vieno nusivylimo“, – samprotauja Shanna.
Sužinojusi kraujo tyrimų rezultatus, Shanna suprato, kad pirmasis bandymas nebuvo sėkmingas – ji nepastojo. Laukė, kol žinia bus pranešta Catherine, tik tada parašė užuojautos žinutę. Neatrodė, kad Catherine nusivylė. „Man tai pasirodė labai keista“, – prisipažįsta Shanna.
Prieš pat antrojo embriono perkėlimą Catherine nusivedė Shanną ir jos vyrą vakarienės. Pasirinktas laikas buvo dar viena raudona vėliava, dėl kurios Shanna pasijuto labai nesmagiai: „Ji buvo labai nemandagi su aptarnaujančiu personalu. Iš valgiaraščio man užsakė maisto, kurio nenorėjau, ir tyčiojosi, kai pareiškiau nenorinti vyno. Gurkšnis vyno tikrai nebūtų pakenkęs, bet ruošiausi antram bandymui pastoti ir maniau, kad toks elgesys būtų nederamas. Ji netgi flirtavo su mano vyru!“.
Dabar Shanna iš tos situacijos gali pasijuokti ir pridūrė: „Pagalvojau ir pati tos minties išsigandau, kad galimai pagimdysiu vaiką žmogui, kuris man nepatinka“.
Antrasis bandymas irgi baigėsi nesėkme – Shannos kraujo tyrimas ir vėl nėštumo neparodė.
„Visą tą laiką gėriau vaistus ir leidausi hormonus. Buvo tikrai sudėtingas laikas. Tarp perkėlimų reikia padaryti pertrauką. Prieš vėl bandant iš naujo reikia pralaukti bent vieną menstruacijų ciklą“, – sako Shanna.
Per trečiąjį bandymą Catherine elgesys kiek pasikeitė, ji elgėsi maloniau, atrodė kiek labiau atsipalaidavusi. Shannos kraujo tyrimas buvo teigiamas: „Kai paskambinau Catherine pranešti gerąją naujieną, tikėjausi, kad apsidžiaugs, bet taip neatrodė“.
Po kelių dienų Shanna sulaukė šokiravusio skambučio iš Catherinos. Be jokių įžangų ir atsiprašymų Catherine ją informavo, kad ką tik kita surogatinė motina jai pagimdė sūnų.
„Sakė norėjusi man pasakyti, kol neperskaičiau apie tai žiniasklaidoje. Kai atkreipiau dėmesį, kad ji man niekada nebuvo užsiminusi apie kitą surogatinę motiną, atsakė, kad nebuvo įsipareigojusi tą daryti. Kai pokalbis baigėsi, buvau šokiruota, tačiau vis tiek parašiau jai žinutę: „Sveikinu, džiaukitės mažyliu“. Ji nieko neatrašė“, – prisimena Shanna.
Žinodama, kad Catherine pagaliau turi vaiką, o jų santykiai įtempti kaip niekad, Shanna prisipažįsta akimirkai susimąsčiusi, jog, jeigu nesusiklostytų šis trečias bandymas, netgi pajustų savotišką palengvėjimą.
„Kad ir kaip nenorėčiau to pripažinti, jaučiausi būtent taip. Dalis manęs tikrai niekam nelinkėjo netekties, todėl su tokiais jausmais buvo sunku tvarkytis. Turėjau vilties, kad pavyks. Arba kad išsispręs taip, kaip geriausia. Galvoje buvo tikra makalynė“, – prisipažįsta ji.
Shanną akylai stebėjo klinika, po trijų dienų vėl ištirtas kraujas dėl hCG hormono. Rezultatai buvo neaiškūs. Apie tai pranešus Catherine, ji trumpai atsakė tiesiog informuoti ją apie eigą. Netrukus hormono kiekis pradėjo mažėti.
„Žinojau, kad situacija bloga, susisiekiau su Catherine. Nežinojau, kur tuo metu buvo mūsų santykiai, todėl nenorėjau su ja kalbėtis, tiesiog parašiau žinutę. Parašiau „Apgailestauju, bet turiu blogų žinių. Kol kas dar ne persileidimas, bet panašu, kad baigsis tuo“, – pasakoja Shanna.
Dar paklausė, kaip sekasi Catherine sūnui ir ar turėtų jai persiųsti priminimą apie sąskaitas. Catherine atsakymas ją pribloškė: „Shanna, mūsų santykiai baigėsi. Mane pribloškė tavo šaltumas dėl mano vaiko. Sąskaitas gavau“.
Shannai buvo sumokėta 11 tūkst. dolerių ir padengtos patirtos išlaidos. Ji papasakojo, kad su Catherine pasirašytoje sutartyje numatyta, jog už kūdikį jai būtų sumokėta 45 tūkst. dolerių, 55 tūkst. už dvynius, 60 tūkst. už trynukus ar daugiau.
Dvi moterys daugiau niekada gyvenime nesikalbėjo. Praėjus dviem savaitėms po paskutinio kontakto su Catherine, Shanna persileido: „Tai buvo kaip labai gausios menstruacijos“.
Po kelių mėnesių Catherine pasirodė televizijoje ir prikalbėjo menkinančių dalykų apie surogatine motinas. „Visa tai išgirdusi apsiverkiau“, – prisipažįsta Shanna ir priduria, kad Catherine ją privertė pasijusti jos darbuotoja.
„Man neramu, kad surogatinę motinystę imama priimti pernelyg paviršutiniškai: esą, gali užsisakyti dizainerio drabužių ar batų, panašiai gali užsisakyti kūdikį. Neretai būna taip, kad moteris negali susilaukti vaiko pati, nes tam trukdo sveikatos problemos. Bėda ta, kad kartais surogatinę motiną samdo tiesiog turtingi, privilegijuoti žmonės, o tada kyla pavojus, kad žmonės pradės galvoti, jog labai paprasta nusipirkti vaiko išnešiojimo ir pagimdymo paslaugą, kaip bet kurią kitą“, – sako Shanna.
Shanna taip pat įsitikinusi, kad moterys, kurioms vaiką pagimdė kita moteris, turėtų apie tai kalbėti tiesą: „Manau, kad moterys turėtų atvirai kalbėti apie tokius dalykus, o ne tiesiog pranešti: „Man gimė vaikas!“. Man gaila moterų, kurios devynis mėnesius nešioja po širdimi tą naują gyvybę, tada ją atiduoda kažkam kitam, o už tai dar sulaukia neigiamų emocijų, niekas kažkodėl neįvertina jų pastangų“.
Praėjus ketveriems metams po pažinties su Catherine, Shanna išnešiojo dvynius vienai ne garsenybių porai, su kuriais susipažino vaisingumo konferencijoje. Gimdymas buvo su komplikacijomis: Shanna patyrė insultą, septynias paras praleido intensyviosios terapijos skyriuje.
„Per trečią surogatinį nėštumą vos nenumiriau. Tai tik dar kartą įrodo, kad kiekvienas nėštumas yra rizika. Laimei, viskas baigėsi gerai“, – sako ji.
Moteris teigia niekada nesigailėjusi, kad pasirinko tokį kelią ir tikina, kad iš esmės tai buvo „dar viena nuostabi patirtis, kuri nuplovė situacijos su Catherine kartėlį“.
Svarbiausia pamoka, kurią Shana išsineš iš buvimo surogatine motina, yra niekada neskubėti rašytis sutarties.
„Esu šventai įsitikinusi, kad, prieš pasirašydamos sutartį, moterys turi užmegzti ryšį, dirbti tik su gerą reputaciją turinčia surogatinių paslaugų agentūra, iki menkiausių detalių aptarti visus šios nuostabios kelionės aspektus. Jeigu to nebus padaryta, tuomet labai daug dalykų gali pakrypti bloga linkme“, – pataria Shanna.
Shannai atlikta histerektomija (chirurgiškai pašalinta gimda), todėl daugiau savo vaikų susilaukti negalintiems žmonės padėti ji nebegali: „Turėjau dvi nuostabias patirtis ir vieną blogą, tikrai jų nesigailiu. Manau, kad kitiems vaikus išnešiojančios ir gimdančios moterys yra didvyrės, tai nuostabus dalykas ir patirtis, tik abi pusės turi žinoti, kam tiksliai ryžtasi“.
