Be to, interviu DELFI Rusijos liaudies artistas, Maskvos Didžiojo teatro primarijus sakė, kad jis – ne iš tų žmonių, kurie eina protestuoti į aikštes. Jo įsitikinimu, menininkas neturi teisės būti politiškai angažuotas, na o baletą jis pavadino vienu iš antipolitiškiausių menų.
Primename, kad balandžio 21 d. Kauno „Žalgirio“ arenos scenoje kartu su kolegomis iš Didžiojo teatro šoks vienas garsiausių Rusijos baleto atstovų – Nikolajus Ciskaridzė. Jis atvyks į Lietuvą su unikaliu projektu „Šimtmečio baletai“. Per vieną vakarą artistai pademonstruos tris spektaklius. Prieš apsilankymą Lietuvoje N. Ciskaridzė davė interviu DELFI. Tuo metu Nerijaus Juškos baleto mokykloje antradienį surengta spaudos konferencija, kurios metu ir buvo pristatytas bendras N. Juškos ir Maksvos didžiojo teatro premjerą.
Konferencijos akimirkos ir N. Juškos globotinių repeticija – DELFI nuotraukų galerijoje:
- Jūs ne pirmą kartą lankotės Lietuvoje. Tikriausiai turite čia draugų, veikiausiai ir tarp Lietuvos baleto atstovų?
- Su kai kuriais jūsų šokėjais dirbau, daugelį iš jų pažįstu daug metų – Eglę Špokaitę, Nerijų Jušką, buvusią jūsų baleto vadovę Tatjaną Sedunovą, kuri labai draugiška su visais Rusijos baleto atstovais. Lietuvoje susidraugavau su Juozu Statkevičiumi. Saša Vasiljevas per motinos šaknimis susijęs su Lietuva, ji man dėstė aktorinį meistriškumą. Jos dėka gana seniai su juo susipažinau.
- Viename interviu sakėte, kad baletas Rusijoje simbolizuoja imperatorišką valdžią. Taip buvo Carinėje Rusijoje, TSSR, o kas vyksta dabar?
- Baletas – žanras, kuris atsirado dvare, tai buvo karališka pramoga.
- Menas – ne plačiosioms masėms?
- Ne plačiosioms, tiesiog tai dvaro menas, sugalvotas nemenkai talkinant karališkoms asmenybėms. <...> Toks baletas, kokį žinome, buvo carų pramoga, didžiąja dalimi turime būti dėkingi Prancūzijos karaliui Liudvikui XIV. Pirmas įsakymas, kurį jis pasirašė, buvo įsakymas dėl Prancūzijos šokio akademijos įsteigimo. Na o kadangi Rusijos dvaras daug ką perėmė iš Europos gyvenimo, negalėjo apeiti ir tokio dalyko kaip baletas. Kadangi Rusijoje visada viską daro prabangiau, brangiau, nei kitur, rusiškas baletas visada buvo geresnis, turtingesnis ir puikesnis, nei kitur. Visą XIX a. Rusijos dvaras pirko geriausius baleto šokėjus ir baletmeisterius.
- Na o kalbant apie šiuolaikiškumą?
- Kalbant apie šiuolaikiškumą, (galima pasakyti kad) klasikinio baleto nebuvo ir nebus. Mokykla, kurią sukūrė prieš 200 metų, taip ir liko geriausia.
- Kas jums yra baletas?
- Negaliu pasakyti, kad jis man kažkas yra (juokiasi). Aš visą gyvenimą jam ir gyvenu.
- Baletas – jūsų gyvenimas...
- Taip, viskas turi pradžią ir pabaigą, todėl gali būti, kad greitai visa tai pasibaigs.
- Savo laiku jūs kritikavote didžiojo teatro rekonstrukciją. Ar į jūsų nuomonę atsižvelgė?
- Pradėjo daug ką keisti deja, yra dalykų, kurių neįmanoma pakeisti. Nekritikavau, pasakiau, kad mus ištiko katastrofa, nes tai padaryta daugeliui metų į priekį. Tas lengvabūdiškumas, istorinio pastato išgrobstymas – visam laikui. Aš, kaip padorus žmogus, negalėjau kitaip pasielgti. Praėjo pusė metų, jau ir kiti pradėjo kalbėti. Manau, didžiausias skandalas dar laukia.
- Išsakėte savo nuomonę apie rekonstrukciją, kritikavote valdžios politiką švietimo srityje, gal esate nusiteikęs išeiti kartu su protestuojančiais į Maskvos aikštes?
- Ne, aš ne iš tų, kurie eina į tokius renginius.
- Jūs – Rusijos prezidento Kultūros ir meno tarybos narys. Prezidentu vėl išrinko Vladimirą Putiną, su kurio pavarde asocijuojasi žodžiai „nafta“, „dujos“, tokio pobūdžio frazės, kaip „Parklupdyta Rusija atsistojo“. Ar dabartinė valdžia skiria užtektinai dėmesio kultūrai?
- Kažkodėl kultūra visada atsiduria paskutinėje vietoje, dėl to labai apmaudu. Tikiuosi, kad dabar tai pasikeis, nes dar būdamas ministru pirmininku V. Putinas priešrinkiminėje kampanijoje minėjo daugelį su kultūra susijusių dalykų, kuriuos reikia skubiai spręsti. Turiu vilties, kad tai tęsis.
- Sakote, kad skiriama dėmesio?
- Jo skiriama, tik visada norisi daugiau. Jis turi būti skiriamas tikslingai ir sumaniai. Žmonės, kurie leidžia įstatymus ir juos pasirašo, turi tai suvokti. Deja, jie ne visada supranta, kai kalbama apie kultūrą.
- Pavadinote šiuolaikinį baletą pačiu padoriausiu iš menų. Na o ką tuomet pavadintumėte pačiu nepadoriausiu šiuolaikiniu menu?
- Anksčiau baletas buvo ne toks jau padorus. Kur daugiau buvo galima išvysti šitiek apsinuoginusių žmonių? Dabar, lyginant su tuo, kas darosi naktiniuose klubuose, mes tiesiog esame kovotojai už dorovę.
- O jei kalbėtume apie estradą ir masinę kultūrą?
-Tai visai kiti dalykai, jų negalima nė lyginti.
- Daug dirbate. Kam skiriate laisvalaikį, jei, žinoma, jo turite?
- Niekam. Ničnieko neveikiu, tai didelė laimė.
- Nekeliaujate?
- Kelionės, plaukimas, pramogos – ne darbas, o gyvenimo būdas.
- Jūs gimęs Gruzijoje. Po 2008 m. karo Rusijos ir Gruzijos santykiai, švelniai tariant, ne per geriausi. Ar tai turėjo padarinių kultūriniams ryšiams?
-Nežinau. Daug metų ten nebuvau, esu nutolęs nuo politikos, stengiuosi į ją nesivelti. Manau, artistai neturi teisės būti politiškai angažuoti.
- Lietuvoje pastebima, kad Rusijos garsenybės dažnai rengia pasirodymus per svarbias valstybines šventes. Ar tai tiesa?
- Man rodos, žmonėms tiesiog norisi įžvelgti tokią tendenciją. Pavyzdžiui, aš nežinau nė vienos lietuviškos šventės, (svarbių) datų. Jei ir sutikdavau, į pasiūlymus tiesiog atsakydavau, kokiomis dienomis esu laisvas. Man visiškai nesvarbu, kokia šventė Lietuvoje, nė nesusimąstau apie tai. Vėliau sužinojau, kad paskui dažnai skamba tokie kaltinimai. Tai tikrai juokinga.
Apskritai, nacionaliniai klausiami pavojingi ir neteisingi. Kai į valdžią atėjo Zviadas Gamsachurdija, o mes su mama per atostogas atvykome į Gruziją, kur ji lankė įvairiuose regionuose gyvenančius giminaičius, mačiau daugelį iš tų, kuriems buvo nesvetima nacionalizmo politika. Už stalo praktiškai kilo skandalas. Liko labai prasti prisiminimai, todėl nemėgstu jokių nacionalizmo apraiškų.
Jei atvirai, manau, kad baletas – vienas apolitiškiausių menų. Jis kaip paveikslas. Kai atvykdavome su Didžiuoju teatru, Lietuvai tai buvo reikšmingas įvykis, nes vienas š didžiausių teatrų pasaulyje atvyko į gana nedidelę šalį, į mažą miestą. Jokios politinės potekstės čia nebuvo. Mus pakvietė, todėl atvykome, tik labai nustebome, kad jūsų prezidentė politiniais sumetimais neatėjo. Labai keista, nes mes atvažiavome nė neįtardami, kad mus gali įvertinti, kaip politinę agitaciją.
- Šokate geriausiose pasaulio scenose. Ar skiriasi pasirodymai, pvz., Prancūzijoje?
- Žiūrovai visur vienodi. Tik kai šoki Prancūzijoje, kur senos baleto tradicijos, kitas atsakomybės lygis. Rusiškas baletas vienaip ar kitaip kilo iš prancūziško, negalima į tai neatsižvelgti.
- Ar šiuolaikinėje Rusijoje menininkas turi daug savirealizacijos galimybių?
- Dabar tokie laikai, kad gali važiuot, kur nori, placdarmas savirealizacijai didžiulis. Jei norite kažką veikti, veikite. Viskas priklauso nuo intelektualinių poreikių, nusiteikimo.
- Kaip ir visais laikais...
- Žinoma. Tiesiog Sovietų Sąjungoje kai kuriuos dalykus buvo sunku daryti, buvo sunku gauti vizą išvykti ir t. t. Dabar viskas kitaip. Kur tik nesutikau lietuvių. Būna juokinga – lietuviai labai šviesūs, iš karto ir neatskirsi, kad jie – iš buvusios TSSSR ir gali suprasti rusų kalbą. Kai pradedi kabėti, matai, kad žmonės pradeda tave suprasti ir atsako rusiškai, nes mato, kad esi iš Rusijos. Mačiau daug lietuvių įvairiose pasaulio šalyse, kurie sakė, kad jiems ten geriau gyventi. Tai priklauso nuo žmogaus. Yra gera patarlė: žmogus ieško, kur geriau, žuvis – kur giliau.
- Kokie jūsų lūkesčiai prieš pasirodymą Lietuvoje?
- Neturiu jokių lūkesčių. Norisi tiesiog atlikti savo darbą, suteikti žmonėms malonumo, nes mano profesija yra tokia, kad turiu palikti gerą įspūdį, atėjusiems į žiūrovų salę.
