Nors oficialiai minėtos ligos B. Pittui niekas nediagnozavo, 58-erių metų aktorius įsitikinęs, kad neabejotinai ja serga, rašo People.com.
„Niekas manimi netiki! Norėčiau susitikti su kuo nors, [kas ja serga]“, – sakė B. Pittas per interviu.
Aktorius aiškino norintis įsiminti žmonių, su kuriais tenka bendrauti, veidus, bet tai jam ypač sunkiai sekasi, todėl aplinkiniams gali susidaryti įspūdis, kad jis arogantiškas, linkęs žiūrėti į visus iš aukšto.
Prozopagnozija – tai neurologinis sutrikimas, kurį patiriantiems žmonėms darosi sunku atpažinti net ir šeimos narius bei draugus. Ligos gydymas iš esmės susijęs su kitų žmonių atpažinimo strategijų, pavyzdžiui, dėmesio sutelkimo į balsą, tobulinimu.
Remiantis kai kurių tyrimų duomenimis, gali būti, kad didesnio arba mažesnio laipsnio prozopagnozijos simptomus patiria net vienas iš 50-ies piliečių.
Apie tai, kad šis sutrikimas būdingas ir jam, B. Pittas užsiminė dar 2013-aisiais, kai aiškino, kodėl tokią galybę laiko praleidžia namuose.
Prozopagnozijos simptomai
Kaip rašo Nytimes.com, kalbant apie prozopagnozijos simptomus, būtina pasakyti, kad ši būklė nėra susijusi su atminties netekimu, regos prastėjimu arba mokymosi įgūdžių sutrikimais – taip teigiama JAV Nacionalinio neurologinių ligų ir insulto instituto (NINDS) platinamoje informacijoje.
Sergant prozopagnozija keblumų kyla tik atpažįstant veidus – ne spalvas ir ne visus be išimties objektus, nurodė bihevioristinės neurologijos specialistas Borna Bonakdarpouras iš Čikagoje veikiančio „Northwestern Medicine“ sveikatos priežiūros centro.
Prozopagnozija reiškiasi nevienodai: kai kurie žmonės gali negebėti atpažinti pažįstamų, tarkim, draugų arba giminaičių, veidų, bet pasitaiko ir tokių atvejų, kai sergantysis neatpažįsta net ir savo veido atspindžio. Nutinka ir taip, kad žmogus nesugeba atskirti veidų nuo kitų objektų.
Prozopagnozijos simptomus juntantys žmonės ilgainiui gali panirti į nuolatinį nerimą arba depresiją, kadangi dėl ligos pradeda jaustis izoliuoti, juos apima baimė. Net elementariausi socialiniai kontaktai sergant prozopagnozija gali gerokai komplikuotis, todėl kai kurie žmonės pradeda vengti bendravimo net su šeimos nariais, mat bijo, kad nesugebės jų atpažinti.
Prozopagnozijos priežastys
Prozopagnozija sergančius asmenis galima suskirstyti į dvi kategorijas: tų, kuriems ši būklė yra įgimta, ir tų, kurie įgyja ją vėlesniu gyvenimo etapu.
Kaip rodo tyrimai, įgimtos, arba visą gyvenimą trunkančios, prozopagnozijos atvejų pasitaiko rečiau nei įgytos, nors, remiantis atliktais vertinimais, net vienas iš 50-ies žmonių gali justi tam tikro stiprumo visą gyvenimą trunkančios prozopagnozijos simptomus, be to, kai kurie mokslininkai spėja, kad liga gali būti perduodama iš kartos į kartą.
Tiriant prozopagnozija sergančius asmenis, jokios akivaizdžios galvos smegenų anomalijos nustatyti nepavyko, teigia Klivlando klinikos neurologijos skyriui vadovaujantis Andrey Stojicas. Dėl kokių nors galvos smegenų pažeidimų nebuvimo mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kas būtent lemia įgimtą prozopagnoziją.
Kitaip yra su žmonėmis, kuriems liga išsivysto vėlesniu gyvenimo etapu: jie gali turėti smegenų pažeidimų, atsiradusių dėl galvos traumos ar sužalojimo. Ši būklė gali prasidėti ir po insulto arba besivystant Alzheimerio ligai, nurodė B. Bonakdarpouras.
Prozopagnozijos gydymas
Konkrečios būtent šios ligos gydymo metodikos kol kas nėra, bet tai nereiškia, kad neįmanoma išmokti su ja gyventi. Prozopagnozija sergantys pacientai paprastai raginami atkreipti dėmesį į konkrečias detales kaip antai plaukų spalva, eisena arba balso tembras ir pagal jas mėginti atpažinti žmones.
Prozopagnozija diagnozuojama pasitelkus tam tikrus testus, pagal kuriuos įvertinamas žmogaus gebėjimas įsiminti ir atpažinti kitų žmonių veidus. Ligos nustatymas gali gerokai užtrukti, mat neurologai turi įsitikinti, kad negebėjimas atpažinti veidų nėra kokios nors kitos degeneratyvinės neurologinės būklės simptomas.
Daugeliui žmonių, besiskundžiančių prozopagnozijos simptomais, kaip antai B. Pittas, liga formaliai taip ir nediagnozuojama.
„Daugelį jo vardijamų sunkumų ir problemų galima priskirti tipiniams ta liga sergančių žmonių išgyvenimams, – pripažįsta A. Stojicas. – Besireiškiantys simptomai gniuždo žmones psichologiškai. Aplinkiniams sunku šitai suprasti.“
