„Aš esu disciplinuotas, sunkiai dirbantis, jaunas, užsispyręs ir perspektyvus kovotojas, kuris į šį sportą ir biznį įdeda daug laiko, tobulėja, auga, – vos prasidėjus laidai apie save ėmė dėstyti Dominykas. – Sako, kad vyro kūnas pike būna 25-erių. Man 21-eri, tad dar turiu laiko, o paskui skinsime pergales. Ir dabar jos skinamos. Bet tada bus dar kitam lygy. Tikėkimės, kad Dievas neatsiųs man traumų, nes tai labai stabdo. Turėjau kovoti rugsėjo 15 dieną, bet per treniruotę nukritau – viskas, kova atkrito. Pasiruošimas – irgi nebe toks. Yra žmonių, kurie turi visas galimybes, sveikatą ir neįdeda į sportą laiko, o yra tokių, kurie labai nori, bet kartais neleidžia traumos.“
Kovotojas pabrėžė, kad yra tikintis – pasak Dominyko, Dievas visuomet yra su juo.
„Matau ženklus, matau, kad jis su manim. Pavyzdžiui, labai dažnai kartojasi skaičiai – 111, 222, kosmiškai. Kai pasimeldžiu – susistato tam tikros situacijos. Aš žinau, kad visur einu su gera intencija – negeriu, niekada niekam blogo nelinkiu, bendraudamas su žmogumi noriu, kad jis augtų, noriu padėti jo verslui. Noriu gero, manau, Dievas už tai mane apdovanos, – įsitikinęs pašnekovas. – Nei karto nesu ragavęs alkoholio. Visuomenėje yra bandos jausmas – jei visi geria, reikia gerti ir tau. Aš galiu būti ir vienas, man nėra problemų. Ir matau gyvenime pavyzdžius, kai žmonės užkyla aukštai, pradeda gerti ir kaip jų gyvenimas gali pakeisti kryptį. Kitas dalykas – jei aš žiūriu profesionaliai į sportą, aš sprendžiu, ar man vakare geriau išsimiegoti, ar išgerti. Ilgoje kelionėje susideda maži dalykai. <...> Cigaretės irgi nesu paėmęs į rankas. Esu rūkęs žolės. Bet kitos narkotinės medžiagos – ne man.“
Laidos žiūrovai susidomėjo, kodėl kovotojas save vadina Lietuvos sporto ateitimi, nors nebuvo pakviesta į nei vieną rimtesnį turnyrą.
„Esu pirmas Europoj ir trečias pasauly Muay Thai šakoje, taip pat šešis kartus laimėtas Lietuvos čempionatas. Tų pasiekimų yra, – tikino Dominykas. – Dabar nebelabai fokusuojuosi į Lietuvos, Europos čempionatus, dabar fokusuojuosi į komercinius. Kaip bebūtų, reikia valgyti. Nuvažiuoju į Europos čempionatą, visus nukertu pirmam raunde, parvežu šaliai pirmos vietos medalį, bet prašau mamos pinigų, kad mane išleistų į tą čempionatą. Mano mama irgi nėra milijonierė, o man reikia pinigų išvažiuoti. Kai įdedu į kažką daug laiko, noriu gerai gyventi, padėti savo šeimai. Dabar noriu daugiau dėmesio skirti savo turnyrui „Jungle King“.
Dominyko organizuojamos „Jungle King“ kovos sulaukia išties nemažai dėmesio. Laidoje jis papasakojo, kokių planų turi ateityje.
„Jungle King“ atsirado prieš dvejus metus. Po to Lietuvoje atsirado trys naujos panašios organizacijos. Tai sukėlė labai didelę konkurenciją. Kiek per karjerą esu matęs gerų kovotojų, jiems sueina 18-20 metų, jie tikrai turi puikius duomenis, bet nėra pinigų. Eini į treniruotes, turi už kažką valgyti, pas tėvus nebenori gyventi – išvažiuoja kažkur dirbti, į sportą nebežiūri taip profesionaliai. Mano vizija – atidaryti kažkokias kovinio sporto bazes, kur geri kovotojai galėtų gyventi, sportuoti ir dar gautų pinigus, – kalbėjo D. Dirkstys. – Jei aš pasakau, kad esu geras kovotojas, mane labai greitai ima heitinti ir vardinti, kas yra geresni. Aš gerbiu visus sportininkus, kurie aukštame lygyje. Žinau, kad to sunku pasiekti. Pagarba Stanioniui, pagarba visiem kitiem.“
Vienas laidos „Nepatogūs klausimai“ žiūrovų pastebėjo, kad Lietuvojs kovotojas – itin panašus į amerikiečių sportininką ir socialinių tinklų žvaigždę Jake Paul. Pasak jo, panašios net jų šukuosenos. Ar Dominykas kopijuoja pasaulinio lygio garsenybę?
„Iš kurios pusės aš jį kopijuoju? Pažiūrėk, kiek mieste žmonių vaikšto su tokia šukuosena. Dėl to, kad kovoju? O kas pirmas pradėjo kovoti – jis ar aš? Aišku, kad aš. Gerai gyvenime yra turėti žmonių, iš kurių gali imti pavyzdį. Turiu žmonių, kurių citatų klausau, pasiimu gyvenimo išminties ir tai nėra blogai. Ar tu imsi pavyzdį iš draugų rajone, kurie rytais geria, ar iš žmonių, kurie yra milijonieriai ir daug pasiekę. Tad nemanau, kad aš kopijuoju Jake Paul, bet pagarba jam. Jis daro labai gerą verslą, paskutiniu metu koviniame sporte jis daro labai daug“, – sakė laidos „Nepatogūs klausimai“ svečias.
Atviro pokalbio metu jis papasakojo ir tai, kaip atsidūrė kovų sporto pasaulyje.
„Nuėjau su dėde pasportuoti. Iš pradžių man tai buvo tarsi būrelis, tada treneris pasiūlė važiuoti į varžybas. Pamačiau, kad laimiu. Įdedu laiko – laimiu. Po kokių 13-14 pergalių supratau, kad jei nesustosiu, čia gali būti tas kelias, kuriuo galiu eiti toli, – tikino Dominykas. – Ryte atsibundu, einu į treniruotę, pailsiu, vėl sportuoju, vėl ilsiuosi, sportuoju ir einu miegoti. 2-3 treniruotės per dieną. Tikiu, kad per parą galima padaryti labai daug. Prieš eidamas miegoti bandau minučių tikslumu susidėlioti kitos dienos planą.“
Nepaisant uždirbtos sėkmės, daugelis garsių sportininkų akcentuoja ir psichologinę sveikatą – jie tikina, kad nemažai priklauso ir nuo to, kas sukasi mintyse. Tačiau D. Dirkstys įsitikinęs, kad net ir prasta savijauta jam netrukdo kasdien eiti ir dirbti.
„Suprantu vieną – nesvarbu, kaip tu jautiesi, turi padaryti savo darbus. Jeigu per daug imsi žiūrėti, kaip jautiesi, ko pasieksi? Pasauliui nesvarbu, kaip tu jautiesi. Ties tuo ir dirbu. <...> Svarbu suprasti, ar tu nori augti, ar nenori. Visada gali gulėti namuose ir žiūrėti filmus, bet gyvensi paprastai. Aš noriu gyventi daug, noriu gerų mašinų, noriu savo tėvams gerų mašinų. Noriu iš gyvenimo paimti viską. Suprantu, kad norint to pasiekti, reikia sunkiai dirbti, – kalbėjo pašnekovas. Čia pat jis prisipažino, kad po 8 mėnesių atgavo savo teises, prarastas už greičio viršijimą, tad ta proga nusipirko naują automobilį. – Būdamas 18-os metų vairavau mašiną už 300 eurų, suėjo 21-eri – nusipirkau BMW X6. Klaipėdoje gyvenu vienas. Man labai nepatinka pašalinė energija. Labai myliu savo tėvus, myliu sesę, bet man nepatinka ta trintis.”
„Nepatogių klausimų“ žiūrovo teigimu, stebint kovas kartais susidaro įspūdis, kad jos – surežisuotos.
„Manau, kad mano kovos supratimas yra labai aukštas. Pažiūrėjus į Rimkenzo ir Misiūno kovą – jie vienas kitam taiko. Aš taip nežaidžiu – aš žaidžiu protingai. <...> Kova yra kaip šachmatai – reikia padaryti kuo geresnį ėjimą, kuo geriau apžaisti. Aš nesimušu, aš apžaidinėju žmones, – pasakojo Dominykas. Netrukus jis sulaukė klausimo, kodėl iki šiol nėra kovojęs su Sergeju Maslobojevu. – Esminis dalykas, kalbant apie Sergejų Maslobojevą – svoris. Kad kovoti su juo, dar reikia fiziškai sustiprėti, šiek tiek paaugti. Dabar bus Narauskas, po to – dar viena kova, manau jau tada – Sergejus. Man dabar priaugti daug svorio ir ateiti pas jį būtų sunku. Ar jis numestų svorį iki mano kategorijos? Ne. Bet ši kova būtų įdomi ir didelė.“
Sportas Dominykui – gyvenimo variklis. Norėdamas daugiau laiko skirti treniruotėms, jis apleido ir mokslus.
„Aš baigęs 12 klasių. Iki 10 klasės ėjau ir gimnaziją ir mačiau, kad tai atima daug laiko. Mokslai, namų darbai – atima laiką iš sporto. Pergalvojau – mokslas gerai, bet kur mano ateitis? Ką aš darysiu gyvenime? Pamačiau, kad sporte galiu pasiekti realių dalykų. Po 10 klasės išėjau iš gimnazijos, perėjau į profkę, ten mokytojai žinojo mano pasiekimus. Leisdavo neiti į pamokas, kai artėdavo varžybos. Savaitę neidavau į mokyklą, bet netinginiaudavau namuose, o dirbau. 11-12 klasėj – Lietuvos čempionas, Europos čempionas, – savo pasirinkimą paaiškino Dominykas, kuris pernai kandidatavo ir į Klaipėdos miesto tarybos narius. – Žinau, kad jei būčiau ten pakliuvęs, būčiau dirbęs, stengęsis ir bandęs padaryti kuo geriau. Bandžiau, nepavyko, bet dar ne vakaras. Planuoju eiti į politiką. Noriu savo miestui atnešti gerų dalykų, nors ir taip jau atnešiau.“
Tačiau D. Dirksčio gyvenime buvo ir tamsesnių dėmių – 21-erių vaikinas turi teistumą, nes prieš kurį laiką atsisakė atlikti karinę tarnybą.
„Pagarba tiems, kas eina į kariuomenę. Bet aš turiu biznį, turiu profesionalią karjerą, yra dalykų, kuriuos turiu daryti. Man kiekviena diena brangi. Žinau, kad šie žodžiai gali įžeisti tuos, kurie eina į kariuomenę, todėl nenoriu daugiau plėsti šitos temos. Tegul jie daro, ką daro ir saugo mūsų šalį“, – trumpai pakomentavo laidos svečias.
Dar visai neseniai Dominykas dėmesio centre atsidūrė diskriminuojančiai pasisakęs apie homoseksualius asmenis. Tuomet jo komentarus pasmerkė ir sporto federacija.
„Tuo metu pasakiau savo nuomonę. Dabar, praėjus šiek tiek laiko, pakeisčiau savo požiūrį į tai, kad tegul jie daro, ką nori, jų reikalas, ką jie veikia savo lovoje. Aš vistiek nesu jų mėgėjas, – prisipažino D. Dirkstys ir išsyk sulaukė Naglio Bieranco klausimo, kodėl pašnekovas pasirinko būti homofobu. – Tolerancija pasaulyje yra svarbu, tačiau yra ir tam tikri dalykai. <...> Kas aš toks, kad teisčiau, kas teisinga ir kas ne? Aš dar jaunas, pats bandau suprasti gyvenimą. Bet mano supratimas toks – vyras yra vyras, moteris yra moteris.“
Pašnekovas sulaukė klausimo, kaip sugalvojo įkurti „Jungle King“ organizaciją.
„Pati pradžia buvo mano. Parašiau Remigijui Viršilai, kad pabandom daryti kažką savo. Nuo to laiko dirbame stipriai – kaip komanda, vienas kitą papildom. Kovotojus atsirenkam pagal žinomumą, charizmą. Užkėlus pačios organizacijos žinomumą, jau galima rinkti ir nebe tiek žinomus, bet savotiškai charizmatiškus kovotojus, jiems suteikti tą auditoriją“, – kalbėjo vyras.
Dar pavasarį didžiulio dėmesio sulaukė „Jungle King“ kovose įvykusios muštynėse. Buvo pranešta, kad garsus nuomonės formuotojas Remigijus Viršila smūgiavo nepilnamečiui reperiui. Kaip šią situaciją vertina jo bendražygis?
„Remigijus paleido emocijas. Manau, gyvenime yra blogai pasiduoti emocijoms. Galva turi būti šalta. Jei atsuktume laiką, manau, Remigijus nebūtų jam trenkęs. Galbūt nebūtų trenkęs, jei būtų žinojęs, kad jam 17 metų. Būtų 18 – pokalbis vėl būtų vykęs kitaip, – įsitikinęs Dominykas. – Kodėl jis negali atsiprašyti? Reikėtų paklausti jo paties.“
Žiūrovų manymu, „Jungle King“ kovos – ne profesionalios. Ar tai nėra netinkama žinutė jaunimui, kad kovos gali būti ir ne pagal taisykles?
„Visų pirma, mūsų kovos yra pagal taisykles. Visų antra, pas mus yra miksas – viena dalis profesionalių kovų, antra dalis – influencerių. Visų trečia, influencerių kovomis parodome žmonėms, kad gali būti ir veiksmas, ne tik internetinės kalbos“, – sakė pašnekovas. Jis patikino, kad ir pats kovoja su profesionaliais kovotojais, tad laidos žiūrovų komentarus įvertino kaip pasakytus nepasidomėjus iki galo.
Žiūrovė pastebėjo, kad prieš turnyrą, vykusį Palangoje, kovotojai buvo patalpinę daugybę vaizdo įrašų, kuriuose jie vieni kitus įžeidinėjo, bendravo kalėjimo žargonu. Pasak jos, tuos įrašus neabejotinai matė daugybė nepilnemačių. Ar tokiu būdu kovotojai neskatina patyčių?
„Tai yra kovinio sporto kultūra. Iš dalies taip yra reklamuojamos kovos. Pažiūrėk McGregoro kovas – jis visą laiką važiuoja su tokia kultūra. <...> Kiekvienas pagal savo supratimą. Gal kažkada ir prieisim prie to, kad pakeisime tą kultūrą, – kalbėjo kovotojas. – Mane supa labai daug žmonių – stiprių, protingų, charizmatiškų. Kas aš? Aš – žvėris. Ne bandantis išgyventi, o dominuojantis.“
Laidos „Nepatogūs klausimai“ pabaigoje Dominykas sulaukė klausimų ir apie asmeninį gyvenimą.
„Nėra taip, kad ieškočiau merginos. Aš esu susifokusavęs į savo viziją, dirbu dėl jos, o kai bus taip, kaip aš noriu – tada gal ir bus merginos paieška. O gal Dievas atsiųs iki tada. Daug kas neturi pinigų, darbo, tikslų, bet pagrindinis fokusas – susirasti merginą. Jei gyvenime kažko sieksi ir turėsi, merginos pačios ateis, – įsitikinęs kovotojas. – Kokios merginos norėčiau? Paprastos, tokios, kuri būna namie, per daug niekur nekeliauja, padaro valgyti, padaro masažą.“
Visą pokalbį su Dominyku Dirksčiu galite žiūrėti Delfi TV laidoje „Nepatogūs klausimai“.
