Stiprus, įtraukiantis džiazo ir hiphopo ritmas, užkrečianti fanko energija ir žaibiškos pučiamųjų melodijos – visa tai klausytojų laukia „Ghost-Note“ koncerte gegužės 26 d. Tai gali patvirtinti ir 2013 m. „Vilnius Mama Jazz“ lankytojai – tada festivalio sceną sudrebino grupės „Snarky Puppy“ koncertas, kuriame grojo „Ghost-Note“ įkūrėjai, rašoma spaudos pranešime.

Suvienijusi gausų būrį aukščiausio lygio muzikantų, grojančių su tokiomis pasaulinio lygio žvaigždėmis kaip Prince, Snoop Dogg, Erykah Badu, Herbie Hancock, Kendrick Lamar, Marcus Miller, Toto, Justin Timberlake ir kt., „Ghost-Note“ energingai garsina funk stiliaus muziką, kūryboje besiremdami pamatais, kadaise paklotais šio stiliaus pionierių James Brown ir Sly & The Family Stone bei įliedami savitų ir gaivių afrobeat, hip-hop, psichodelikos ir pasaulio muzikos elementų.

2018 metais, išleisdama albumą „Swagism“, „Ghost-Note“ aiškiai išdėstė savo misiją. Albume svarbiausias yra ritmas – nenugalimas, stiprus pulsas, kuriuo grindžiama laukinė, sodri grupės kūryba. Būtent „Swagism“, kuriame kartu su grupės nariais pasirodo tokie garsūs kviestiniai svečiai kaip Kamasi Washington, Karl Denson, Bobby Sparks, Nigel Hall, Taz, ir kt., demonstruoja stulbinantį muzikantų gebėjimą sutelkti jėgas sukuriant nepakartojamą ir įtraukiantį stiprios energetikos skambesį.

Projektas „Ghost-Note“ / Foto: Keith Griner

Bebaimiai tiek garso gyliu, tiek sąmoningu socialiniu albumo „Swagism“ kontekstu, grupė užtikrintai demonstruoja nuotykių troškimą fantastiškuose veržliuose gyvuose pasirodymuose. „Ghost-Note“ koncertai – drąsūs, sklandūs ir nepretenzingi, kas neretai siejama su džiazo muzika. Kiekvienas gyvas pasirodymas lankytojams dovanoja įtraukiančius šokio ritmus ir užkrečiamą geros savijautos energiją, suteikiančią galimybę visiškai atsipalaiduoti ir pajausti bendrumą – tiek tarp klausytojų, tiek tarp muzikantų.

Susikūręs 2015 m., „Ghost-Note“ kolektyvas sėkmingai ir užtikrintai laimi klausytojų simpatijas visame pasaulyje. Du grupės studijiniai albumai – „Swagism“ ir „Fortified“ – pelnė kritikų ir klausytojų pripažinimą. Abu albumai užėmė 1-ąsias vietas iTunes džiazo geriausiųjų kategorijoje, o nuolat auganti muzikantų šeima koncertinius turus surengė Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Europoje ir Japonijoje bei koncertavo aukšto lygio tarptautiniuose muzikos festivaliuose.

Festivalio atidarymo koncerte – garsių Skandinavijos muzikantų trio „Rymden“ pasirodymas

„Vilnius Mama Jazz“ atidarymo vakarą klausytojus džiugins ne tik „Ghost-Note“, bet ir nenuspėjamas gaivinančia šiaurietiška vėsa ir psichodelinio roko įtaka alsuojančio trio „Rymden“ koncertas. Nors trio susibūrė sąlyginai neseniai, visi trys šios grupės nariai yra puikiai žinomi džiazo pasaulyje, o jų vardai skamba toli už Skandinavijos ribų.

Pianistas ir kompozitorius Bugge Wesseltoft – vienas ryškiausių Norvegijos džiazo muzikantų, į šios šalies sceną galingai įsiveržęs prieš tris dešimtmečius. Vienu iš nu jazz skambesio architektų laikomas muzikantas yra įtakingos muzikos leidyklos „Jazzland“ įkūrėjas ir savininkas. Dar praėjusiame amžiuje jis sužibėjo projektais su daugybe džiazo sunkiasvorių – nuo savo šalies legendų, gitaristo Terje Rypdal ir saksofonininko Jan Garbarek iki 2009 m. „Vilnius Mama Jazz“ scenoje pasirodžiusio JAV būgnininko Billy Cobham.

Rymden / Foto: Per Kristiansen

Drąsiai džiazą, elektroninę muziką, hiphopo elementus savo kūryboje derinantis norvegas 1993-aisiais įkūrė savo grupę „New Conception of Jazz“. Kaip lyderis jis išleido jau keliolika albumų, kurių kiekvienas pasižymi ypatingu alkiu muzikiniams nuotykiams. Jo kolekcijoje – ne vienas prestižinis Norvegijos muzikos apdovanojimas, ir niekam nekyla abejonių, kad jiems ateityje dar prireiks ilgesnės lentynos.

Kitos grupės „Rymden“ dvi trečiosios – švedų bosistas Dan Berglund ir būgnininkas Magnus Öström, keliolika metų groję viename svarbiausių Europos džiazo kolektyvų – „Esbjörn Svensson trio“ („e.s.t.“). Šia sudėtimi grupė įrašė per dešimt albumų, kurie pritrenkė visą džiazo pasaulį. Paklauskite bet kurio džiazą tyrinėjančio kritiko – greičiausiai išgirsite, kad „e.s.t.“ tuo laikotarpiu buvo viena įspūdingiausių ir kūrybingiausių grupių mūsų žemyne, o gal ir ne tik.

Praėjusiame dešimtmetyje Bugge Wesseltoft pradėjo bendradarbiauti su Dan Berglund, o galiausiai į galvą šovė puiki mintis – suburti naują trio, kuriame Skandinavijos džiazo grynuoliai susijungtų į naują lydinį. „Rymden“ 2017 m. debiutavo džiazo festivalyje Bergene – jau pirmasis pasirodymas buvo palydėtas ovacijomis ir nepaliko jokių abejonių, kad ši kelionė turi tęstis. Po serijos koncertų, 2019 m. pasirodė debiutinis grupės albumas „Reflections and Odysseys“, o po metų – ir antrasis diskas „Space Sailors“.

Rymden / Foto: Per Kristiansen

„Kosmoso jūreiviai“ – toks antrojo albumo pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. „Rymden“ norvegų ir švedų kalbomis reiškia būtent kosmosą. Kosmosą, įkvepiantį muziką, apmąstymus ir įspūdingą atlikėjų bendrystę, kuri scenoje atrodo lyg nužengusi iš kitos planetos.

Jei dar nesate girdėję šios grupės ir į koncertą žengiate nežinodami, ko tikėtis, išmeskite iš galvos visus stereotipus. Ir apie skandinavišką džiazą, ir apie šios grupės muzikantų ankstesnę kūrybą. „Švelni melancholiška muzika, kurios tinka klausytis žiūrint į ledkalnį ar medituojant prie fjordo“, – savo grupės aprašymuose patys iš stereotipų apie skandinavišką džiazą švelniai šaiposi „Rymden“ nariai.

Džiazas, progresyvusis ir psichodelinis septintojo dešimtmečio rokas, kartais net pankiškas chuliganizmas – visa tai kartais grupės kūriniuose sutelpa į dvi minutes, o kartais išsivysto į ilgą, visomis spalvomis žaižaruojančią muzikos kometą.

Nuo melancholijos iki triukšmo, dramos ir įtampos, nuo minimalizmo iki sudėtingų melodinių struktūrų – „Rymden“ groja tikrą XXI amžiaus džiazą, kupiną išminties ir atradimų, humoro ir rimties, taigi, „Vilnius Mama Jazz“ atidarymo vakarą neabejotinai laukia nekasdienė muzikinė patirtis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją