Penktadienį „Brodvėjus“ pasitiks su pasauline roko klasika. Klube vienam vakarui atgis legendinės roko grupės AC/DC kūryba kartu su muzikantų projektu AC/DC tribute.lt.
Vėlykų išvakarėse, balandžio 7 dieną, šeštadienį, „Brodvėjus Pub“ kvies prisiminti tikrą lietuviško bliuzo klasiką su „Senu Kuinu“.
Šios grupės pavadinimas jauniems melomanams gal ir nėra gerai žinomas, tačiau vyresnioji karta puikiai pamena, kad dar prieš keliolika metų keistu pavadinimu prisitatanti muzikantų trio, dainavo pranašiškas dainas apie Lietuvos ateitį. Prisitaikėliškumo ir pinigų kulto virusą pašiepiantys tekstai, apiforminti solidžiai ramiu skambesiu, abejingų nepalieka ir šiandien.
Po ilgos pertraukos „Senas Kuinas“ grįžta. Koncerto metu skambės šios grupės hitai „Valtis", „Sėsk prie mūsų stalo, seni", „Kieto bičo bliuzas", „Pagalvok", „Aš negrįšiu namo" bei nauji jų kūriniai.
Dainos, kurių dauguma sukurtos tada, kai Lietuva tik pradėjo vaduotis iš sovietų glėbio, šiandien skamba dar aktualiau nei anuomet, nes kalba apie amžinas žmonių nuodėmes...
Grupės muzikos ir tekstų autorius, gitara grojantis vokalistas Vilijus Važnevičius, subūrė „seną Kuiną“ 1984 metų pradžioje. Savo malonumui grojusi trijulė buvo pastebėta jau po pirmųjų viešų pasirodymų. “Senas Kuinas” pradėjo reguliariai koncertuoti studentų festivaliuose (tarp jų – šurmulingose Vilniaus Universiteto fizikų šventėse FIDI), grojo Kauno sporto halėje, Cėsių (Latvija) tarptautiniame roko festivalyje, dalyvavo Vilniaus sporto rūmų programose “Svečiuose pas Antį”, baikerių susibūrimų koncertuose, pirmuosiuose „Bliuzo naktų“ festivaliuose ir kitur.
Per daugiau kaip du dešimtmečius grupėje būgnais ir boso gitara yra groję nemažai Lietuvoje žinomų muzikantų. Laikui bėgant grupės sudėtis ne kartą keitėsi, tačiau visuomet “Seno Kuino” lyderiui ir įkvėpėjui Vilijui Važnevičiui talkino profesionalūs ir entuziastingi muzikantai.
Ne tik Erlickas garsėja savitu, ironišku požiuriu į gyvenimą. „Seno Kuino“siela – V.Važnevičius taip pat paberia „perlų“, kurie dažnai šokiruoja.
„Lietuviai – išprievartauta tauta, nuolatos pasiduodanti kieno nors įtakai: Azijos arba Vakarų. Rokas neturi savo tradicijų, nėra šaknų, nėra iš ko pasimokyt. O dabar įsivaizduok: tau trisdešimt aštuoneri, tu dirbi ir gauni minimumą. Ar nori dar ką nors daryt? Štai ir yra bliuzas Jei tu užsiropšti ant scenos, ir bent vienas žmogus tavęs klauso, tai ir apsimoka grot. Tuo ir pabaigsim“, - paklaustas kodėl „Senas Kuinas“ vis dar ropščiasi ant scenos, atrėžia V. Važnevičius.
