„Soldiers of Swing“ – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje

Kariška drausmė, amerikietiškas pasitikėjimas savimi, operatyvumas ir manevringumas yra išskirtiniai karinio džiazo orkestro „Soldiers of Swing“ ("Svingo kariai") bruožai. Kovo 27 d., antradienį, 19 val. uniformuoti orkestro muzikantai „okupuos“ Filharmonijos Didžiąją salę Vilniuje.

Džiazo orkestras „Soldiers of Swing“, vadovaujamas seržanto Williamo Kingo, toliau skleidžia ir brandina Duke’o Ellingtono, Glenno Millerio bei kitų bigbendo eros legendų paveldą. Ansamblio repertuaro branduolys – įsigalėję džiazo etalonai bei tokių nūdienos džiazo grandų, kaip trimitininkas Maynardas Fergusonas ar gitaristas Patas Metheny, kompozicijos, rašoma Lietuvos nacionalinės filharmonijos pranešime spaudai.

Reprezentacinis orkestras groja ne tik aukštų valstybės pareigūnų auditorijai, bet ir tarptautinių džiazo festivalių lankytojams. „Soldiers of Swing“ dalyvavo Vokietijos, Olandijos, Šveicarijos, Italijos ir Lietuvos (Klaipėdos) džiazo festivaliuose. Išskirtiniu įvykiu jiems tapo pabuvojimas Torgau džiazo festivalyje prie Elbės upės, netoli istorinės vietos, kur per Antrąjį pasaulinį karą susiliejo rusų ir amerikiečių karinės pajėgos.

„Soldiers of Swing“ bigbendas priklauso galingai karinei-muzikinei organizacijai – Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės Europoje (USAREUR) orkestrui ir chorui, apsistojusiems Švecingeno bazėje, Vokietijoje. Karių tarnyba labai intensyvi, nes po nesudėtingų karinių pratybų bigbendo talentai tęsia muzikos pratybas repeticijose ir vėliau tarnauja kasdienėms kariuomenės orkestro reikmėms. Kariai geba lanksčiai manevruoti tarp įvairių muzikos stilių ir srovių bei burtis į skirtingo dydžio bei paskirties grupes: simfoninį orkestrą, ceremonialo ar marširuojantį orkestrą, bigbendą, diksilendą, roko ar pop grupę, kantri ansamblį, varinių pučiamųjų kvintetą ar net į klasikinę kamerinę muziką atliekantį ansamblį.

Kasmet USAREUR orkestras surengia per 200 koncertų. Jis keliauja ne tik po Europą, kurioje aplankyta daugiau kaip 20 šalių, bet ir po Rusiją bei Vidurio Rytus – nuo Libano iki Irako. „Koncertuojant buvusiose Rytų bloko šalyse, – pasakoja orkestro narys Thomas Palmatieras, – kartais nutinka netikėtų dalykų. Kai kurie žmonės, ligi tol neregėję gyvų amerikiečių, mus stebėdami atmeta įsigalėjusius stereotipus apie amerikiečių būdą ir tiesiog mėgaujasi muzika“.