Įdomu, kad tarp "bliuzo ir džiazo" grupių finale nebuvo nė vienos grojančios bent kažką panašaus į bliuzą ar džiazą. Tuo tarpu "alternatyvos" kategorijoje net nekvepėjo alternatyva.
"Durys" patvirtino kitų šiais metais vykusių kuklesnių (užtat spėjusių anksčiau pasibaigti) jaunų grupių konkursų rezultatus. Debiutuojančios kartos lyderiais tapo dvi Užupio grupės - post grunge rokeriai "Caramel Members" ir septintojo dešimtmečio roko adeptai "Bekešo vilkai". Konkursuose neblogai įvertinta krikščioniško roko grupė "Gyvai" ir dvi kiek ilgesnį laiką grojančios nu metal stiliaus atstovės - "Bad Nails" ir "Polly".
Filharmonijos salėje vyko renginys, subtiliai ir skoningai pavadintas "grandiozine džiazo fiesta". Patikimi šaltiniai pranešė, kad koncertą pradės "vaikai", laimėję kažkokį konkursą. Tačiau net 15 minučių buvo skirta "tarptautinio jaunųjų (iki 25 metų) muzikų konkurso-festivalio "Džiazo viltis" laureatų - grupės "Riot" pasirodymui.
Tiesa, "vaikų" kategorijai šiame kolektyve galima priskirti nebent Dominyką Vyšniauską - ir tai nebent tik todėl, kad jis yra Petro Vyšniausko sūnus. Užtat du pagrindiniai "Riot" muzikantai - saksofonininkas Janas Maksimovičius ir bosistas Vytis Nivinskas jau senokai peržengė 25 metų ribą ir pelnytai priskiriami šiuolaikinio Lietuvos džiazo elitui. Nenuostabu, kad tokie patyrę profesionalai nė kiek nesutrikę Filharmonijos scenoje puikiai sugrojo neblogą Johno Coltrane'o kūrybą primenančią kompoziciją.
Po nedidelės techninės pertraukėlės, kurią užpildė kaip visuomet iškalbus ir elegantiškas Viktoras Gerulaitis, prasidėjo pagrindinė "džiazo fiestos" dalis - "Ganelin Trio Priority" koncertas. Šis Viačeslavo Ganelino trio su saksofonininku Petru Vyšniausku ir vokiečių perkusininku Klausu Kugeliu 1999 metais pakeitė kelerius metus egzistavusį "Trio Alliance" su Petru Vyšniausku ir perkusininku Arkadijumi Gotesmanu.
Pavadinimas "Ganelin Trio" man, kaip ir daugumai Lietuvos džiazo mėgėjų, asocijuojasi su legendine aštuntojo ir devintojo dešimtmečių Viačeslavo Ganelino, Vladimiro Čekasino ir Vladimiro Tarasovo grupe. Vienu metu net pagalvojau, kad gal tą pavadinimą būtų teisingiau palikti istorijai. Bet, geriau prisiminęs ir patikrinęs fonoteką, įsitikinau, jog ta grupė nesivadino "Ganelin Trio". Ant visų jos plokštelių tiesiog užrašytos trys pavardės - "V. Ganelin, V. Čekasin, V. Tarasov". SSRS džiazo pogrindyje taip pat buvo naudojama abreviatūra "G-T-Č" ( T" ir Č" susikeitė vietomis). Pavadinimas "Ganelin Trio" buvo sugalvotas eksportui - spėju, pirmiausia dėl to, kad anglų kalboje nėra raidės "Č".
Taip pat galiu spėti, kad viena iš "G-T-Č" iširimo priežasčių buvo ta, kad V. Ganelinas norėjo groti su tikru "Ganelin Trio" - su grupe, kurioje jis galėtų realizuoti visus savo sumanymus. O "G-T-Č" visada egzistavo kaip trijų labai skirtingų ir ambicingų individualistų kompromisas, kurio varomoji jėga buvo prieštaravimas tarp nevaržomos saviraiškos siekio ir būtinybės muzikuoti kartu.
"Ganelin Trio Priority" - tai vienvaldis lyderis V. Ganelinas ir jam pritariantys puikūs, techniški muzikantai. Grupės muzika gerai apgalvota ir suplanuota, nors improvizacijai joje taip pat palikta nemažai erdvės.
Koncertas prasidėjo ramia klasikinių ECM įrašų stiliaus tema, bet greitai tapo aišku, kad trio nusiteikęs labai kovingai ir belaisvių neims. Dar nesibaigus pirmajai daliai kelis kartus prisiminiau stiprius anų laikų "G-T-Č" koncertuose patirtus pojūčius. Muzikos klubo "Artistai" kiemelyje vykęs baltarusių grupės "Nagual" koncertas, deja, nesulaukė deramo Vilniaus publikos dėmesio. Grupės nariai "Nagual" atliekamą muziką vadina psycho folk. Tai - savotiškai transformuota baltarusių ir kitų slavų tautų liaudies muzika su kitų, egzotiškesnių šalių folkloro ir roko elementais. Keistų archainių instrumentų, jaunatviško entuziazmo ir dar ne per daug eksploatuoto rytų slavų folkloro dėka "Nagual" skambėtų gana originaliai net persotintoje pasaulio muzikos rinkoje. Nenustebsiu, jei artimiausiu metu jie bus pakviesti į WOMAD festivalį ir įrašinės albumus Peterio Gabrielio "Real World" studijoje.
Penktadienį įvyko jau šeštasis kasmetinis mini festivalis "Kiemo džiazas" - visiškai nekomercinis, privatus ir žavus, kaip dauguma Užupyje organizuojamų švenčių, renginys. Gaila, kad džiazo dalis jo programoje vis mažėja. Tačiau nesunku įžvelgti ir šviesiąją šio reiškinio pusę - kitame festivalyje mažiau džiazo nei šiemet tiesiog techniškai būti negalės. Jo bus arba tiek pat, arba daugiau. Taigi perspektyvos - kuo puikiausios.
Savaitgalį atvykusius į pajūrį piliečius linksmins "Tarptautinis Klaipėdos Pilies džiazo festivalis". Šiais metais Tootso Thielemanso ar Billy Cobhamo ryškumo žvaigždžių Klaipėdoje nebus. Tačiau vertinant optimistiniu požiūriu, liks daugiau laiko išvykoms prie jūros ir bendravimui su draugais.