„Na ką, šįvakar išvarysime visą per žiemą susikaupusį blogį“, – rėžė vos scenoje pasirodęs Samas. Išties tūkstantinė minia, susirinkusi į koncertą, nuo pat pirmųjų akordų parodė, kad susirinko šėlti. Dauguma neskubėjo užimti sėdimų vietų, priešingai – buriavosi prie pat scenos.
Koncerto metu skambėjo ne tik naujausios dainos iš paskutinio grupės albumo „Bix Ray“, bet ir beveik trisdešimties metų senumo kūriniai. Žinoma, koncerte audringai skambėjo ir legendinė „Kas iš to“. Tai viena populiariausių grupės BIX dainų, sukurtų 1991 metais. Jos melodiją paniūniuoti galėtų ne tik BIX gerbėjai. Dainos žodžius parašė pats S. Urbonavičius-Samas, o muziką sukūrė visa grupė.
„Norime lietuviškos muzikos mylėtojams priminti daugiausiai populiarumo sulaukusias grupės dainas, o gyvai sugrotos geriausios BIX dainos yra tam puikus būdas. Pažadu, kad skambės ir „Akli kariai“, ir „Mes tikim Dievais“. Gyva muzika mums visada buvo aukščiau visko, niekada nesame groję su fonograma, net nežinome, kas tai yra“, – prieš koncertą kalbėjo grupės BIX lyderis ir idėjinis vadas Saulius Urbonavičius-Samas.
Į koncertą susirinkusi minia, nuskambėjus vos kelioms dainoms, pradėjo audringai rėkti dainos „Kas iš to“ žodžius taip priversdami Samą dar labiau įkaitinti ir taip karštą atmosferą pradedant dainą „Sex Revolution“.
Dar prieš koncertą S. Urbonavičius-Samas žadėjo, kad koncerto metu nebus kada sėdėti ar atsipūsti: „Nors pavasaris į Lietuvą neskuba ateiti, šeštadienį bus karšta. Pažadame, jog koncertas bus tikras energijos užtaisas, kupinas pozityvumo, gerų emocijų. Pasiruoškite dviejų valandų šokiams“. Ir jis išties išpildė savo pažadą.
Nuo pat pirmųjų akordų minia kėlė rankas į viršų, šoko ir šūksniais sutikdavo kiekvieną naują dainą. Susirinkusieji įrodė, kad čia – tikrai ištikimi BIX fanai.
Pučiamųjų jėga pagardinta bix'ų muzika mėgavosi ir aktorė Larisa Kalpokaitė, ir „eurovizinis“ balsas Darius Užkuraitis, ir „X Faktoriuje“ vos pergalės nenuskynęs Domas Česnulevičius, ir žurnalistė Jolanta Svirnelytė.
Dvi valandos bix'iškos muzikos privertė tūkstantinę minią gerokai pašėlti ir pamiršti vis dar žvarbų pavasarį.
