Didžiuliai Rogerio Waterso koncertiniai turai sėkmingai skrodžia kelis žemynus jau eilę metų. Anot internete aptinkamų duomenų, Rogerio Waterso „The Wall Live" turas vykęs 2010 –2013 metais pateko į penktą daugiausiai uždirbusių visų laikų koncertinių turų vietą.
Dalis gerbėjų iš Lietuvos spėjo jau pamatyti legendą, nes keletas koncertų buvo surengti ir Lenkijoje. Rogeris Watersas biografų ar grupės narių įvardijamas ir kaip viena varomųjų kūrybinių „Pink Floyd" pusių, tačiau tai buvo ir priežastimi, dėl kurios legendiniai britai turėjo didelių finansinių sunkumų ir konfliktų grupės viduje savo didžiausios šlovės laikais.
Waterso ambicijos neretai perlipdavo ir realias grupės galimybes. Pavyzdžiui, „The Wall" turas 1980 - 1981 metais nebuvo finansiškai sėkmingas, o jo metu Watersas pasirodymo metu tiesiog slėpdavosi už dekoracijų. Ironiška, tačiau didžiausias „Pink Floyd" komercinės sėkmės laikotarpis prasidėjo grupę jau palikus idėjiniam jos varikliui.
Sudėtingas asmenybės paveikslas ryškus tiek biografų darbuose, tiek grupės būgnininko Nicko Masono atsiminimuose. Vis dėlto, ambicingus planus, teatralinius sprendimus Watersui pavyko įgyvendinti jau atsiskyrus nuo „Pink Floyd" – didžiulį impulsą tam davė ir ikoniniu tapęs „The Wall" atlikimas prie griūvančios Berlyno sienos 1990 metais. Dėl konfliktų grupės viduje Rogeris Watersas paliko „Pink Floyd" 1985 m. Sklando net legendos, esą „The Wall" turėjęs tapti pirmuoju Waterso solo darbu, kaip ir po jo sekęs „The Final Cut", prie kurio kūrėjų palikta tik Waterso pavardė.
Šio turo metu dėmesys skiriamas visai „Pink Floyd" retrospektyvai paįvairinant ją paskutiniuoju Waterso solo darbu – politiškai itin angažuotu „Is This the Life We Really Want?". Tačiau dėmesio centre klasikinės „pinkų" eros darbai – albumai „Wish You Were Here", „Dark Side of the Moon", „Animals" ir „The Wall". Rogeris Watersas yra atvirų erdvių muzikantas, vis dar pajėgus surinkti ištisus parkus gerbėjų. Kaune ir Rygoje buvo pasirinktas saugesnis variantas – daugiau nei dešimtį tūkstančių talpinančios arenos.
Panašu, kad sprendimas gerokai sumažino ir vizualines pasirodymo galimybes – buvo atsisakyta keletos didelių ekranų. Galingų vizualizacijų fone suskambo pirmieji garsai iš „tamsiosios mėnulio pusės" – „Speak to Me" bei „Breathe". Iš karto krinta į akis gerokai susilpnėjęs Waterso balsas. Amžius, taip, tačiau ilgamečio bendražygio „pinkuose" Davido Gilmouro vokaliniai duomenys išsilaikė geriau – tuo buvo galima įsitikinti prieš keletą metų Vroclave. Po ankstyvo ir nepelnytai primiršto „Meddle" albumo opuso „One of These Days", scena atiduodama laikrodžiams ir kitoms vizualizacijoms – visų kartų gerbėjams skamba puikiai pažįstamas „Time". Pirmoji renginio dalis susidėjo iš 13 kūrinių.
Euforija pasiekia viršų per „Wish You Were Here". Šio kūrinio metu bene labiausiai jaučiamos ir negailestingos amžiaus žymės. Žinoma, dėmesys daugiausiai telkiamas į tris klasikinius albumus, tačiau viduryje išmetami publikai menkai pažįstami naujojo solo įrašo darbai. Tai – griežtas antimilitaristinis darbas, kuriame per asmeninės patirties prizmę kritikuojami karai – Antrojo pasaulinio karo metu žuvo Rogerio tėvas.
Antimilitaristinė tema pastaruosius 30 metų užima itin svarbią vietą buvusio „Pink Floyd" lyderio kūryboje ir biografijoje. Watersas tuo pačiu ir aršus Izraelio kritikas, nevengiantis griežtai pasisakyti prieš ten koncertuojančias muzikos žvaigždes. Koncertas Kaune taip pat sutapo su Izraelio premjero Benjamino Netanyahu vizitu į Lietuvą. Buvo galima tikėtis, kad ir griežtesnė eilutė Lietuvos adresu taip pat nuskambės.
Tačiau apsieita be to. Pirmos dalies pabaigą žymėjo vietinių vaikų choras ir antroji bei trečioji „Another Brick in the Wall" dalis. Kūriniai, su kuriais daugumai asocijuojasi „Pink Floyd". Albumas „Animals" taip pat laikomas beveik vien tik Rogerio Waterso kūriniu. Dviem kūriniais iš šio antikapistalistinę kritiką išreiškiančio ir orveliška tema garsėjančio darbo buvo pradėta antroji renginio dalis, kurios metu arenos erdvę papuošė albumo viršelyje matoma gamykla. O scenoje - teatras su kiaulėmis.
Teatro žinutė skelbė kiaules pasaulio valdovėmis. Kadangi Watersas valdovų nemėgsta - tuo pačiu buvo pasiųsta ir kita žinia, kuri skelbė f... the pigs. Savotiška meninė Orwello reinterpretacija šiems laikams. Per kūrinį „Pigs (Three Different Ones)" dėmesys buvo atkreiptas į Donaldą Trumpą, kurį Watersas pavaizdavo vemiantį arba rankose laikantį... vyrišką lytinį organą.
Tiesa, tai nebuvo vienintelis paminėtas politikas šiame politizuotame spektaklyje, tačiau šiam nepasivarginta skirti ir lietuvišką užrašą "Trumpas yra kiaulė". Kliuvo ir Orbanui, Le Pen, Putinui, Kaczynskiui ar tam pačiam jau minėtam B. Netanyahu. Užrašas ant į areną paleistos kiaulės ragino "likti žmogumi". Vėliau į teatrą žengė ir daugiau šiandienos politinių lyderių.
Antrąją dalį galima laikyti stipriausia, nors ir perdėtai politizuota, ir teatrališkiausia koncerto dalimi. Antrojoje koncerto dalyje be „Animals" kūrinių ryškią vietą ir toliau užėmė „Dark Side of the Moon" kūriniai. Akivaizdu, kad tai galima laikyti esminiu šio turo albumu. Užbaigus pagrindinę programą, veteranas iškviestas trumpam bisui, kuriame skambėjo vienas solinis kūrinys iš "Amused to Death" albumo, o vainikavo „Comfortably Numb" – daugelio buvusių „Pink Floyd" ir jų narių koncertų kulminacija.
Apibendrinant – pustrečios valandos trukęs pasirodymas labiau priminė vizualinį spektaklį. Turo prodiuseriai šiandien gali laisva ranka išpildyti visas sudėtingas Waterso vizijas, kurios kišdavo koją dar „Pink Floyd" turų metu ir lėmė konfliktus legendinės grupės viduje. Subjektyvu, bet nuo paskutiniojo didelę įtaką turėjusio Waterso ir „Pink Floyd" darbo praėjo beveik 40 metų, tačiau jo reikšmė pop kultūroje vis dar išlieka didžiulė– į Waterso koncertus patenka nevisi norintys net didžiuliame Hyde Parke Londone.
