Už mėnesio išeis tavo trečiasis solinis albumas. Apie ką jis?
Jis apie pagarbą žmogui, tikruosius jausmus ir nebūtinai tie jausmai teigiami. Čia bus visko, kaip ir gyvenime. Kai kurie gabalai niūrūs, kai kurie šviesūs, dar kiti ironiški. Albumas banguoja, liejasi tartum vanduo iš dainos į dainą. Jokių tarpų. Etapus jungia išgyvenimai, mažoriniai bei minoriniai patyrimai.
Gan anksti anonsuoji visus kūrinius. Ar nebijai informacijos nutekėjimo?
Aš noriu, kad žmonės susipažintų su albumo spalvomis, o dėl nutekėjimo tai esu visiškai ramus, juk kol kas duodu tik dainų fragmentus, pristatau albumo svečius ir informuoju kada, kur...
Šiandien daugelis grupių ir atlikėjų internete dalina savo muziką veltui. Kaip vertini tokią poziciją?
Griežtų taisyklių nėra, stereotipai seniai sulaužyti. Vieni leidžia parsisiųsti, kiti stengiasi saugotis nuo piratavimo. Man patiko Andriaus Mamontovo mintis: „Siųskitės albumą iš manęs, o ne iš piratų – pas mane kokybiški failai“. Racijos yra, argumentas – kokybė. Liuks. Dažnai hakeriukai sukrauna į internetą prastos kokybės failus. Žmonės siunčiasi, klauso. Čia panašiai kaip įsigytum sunešiotus batus. Ar bus malonu juos dėvėti? Kvapas gali būti nekažką. Taip yra su prastos rezoliucijos mp3 – garsas iškastruotas. Tokiu atveju tikrai geriau siųstis tiesiai iš atlikėjo, nei iš pirato. Tačiau negaliu 100% pritarti idėjai „už dyką“, juk yra žymiai daugiau sklaidos būdų, nei sukrauti savo muziką į internetą ir siūlyti visiems pasiimti veltui.
Kaip apsisaugoti nuo piratavimo?
Šių procesų nesustabdysi. Bent jau šiandien. Tačiau yra kita medalio pusė – žmonės atviriau žiūri į muzikos pirkimą internete. Vėlgi tas pats argumentas – tu žinai, kad pirkdamas legaliai gausi kokybiškus failus. O ir sumos juokingos. Juk negaila sumokėti dolerį už patinkantį kūrinį.
Perki muziką internete?
Tikrai taip. Nors prisipažinsiu neatsisakau seno įpročio pirkti CD. Man patinka pavartyti knygelę, paskaityti padėkas paskutiniame puslapyje, pažiūrėti atlikėjų nuotraukas.
Šiandien muziką madinga pateikti netradiciškai. Daugelis ieško išskirtinumo. O ir pats prieš kelis metus pirmasis Pabaltijo šalyse išleidai albumą USB atmintinėje. Kokia bus naujojo albumo forma, sklaida?
Inovatyvi forma turi efektą. Tą pastebėjome su mano albumu „Window of my soul“ USB rakte. Naujovė turi būti įdomi, prasminga, naudinga. Neseniai diskutavome su broliu apie muzikos sklaidą. Yra gabalų, kuriuos dar prieš pasirodant albumui išplatini radijo stotims, pristatai koncertuose ir yra tokių, kuriuos pasaugai, pataupai albumui. Prasisukę kūriniai yra tarsi masalas, žvejojant savo klausytojus, o nauji – jų smalsumui ir sielai patenkinti.
Ir tiktai visas albumas apibūdina kūrėjo tam tikrą laikmetį, požiūrį. Mano naujausią albumą žmonės galės įsigyti degalinėse, prekybos centruose bei internete – didžiausioj muzikos įrašų parduotuvėje iTunes. Beje, albumo rėmėjai didžiulį kiekį albumo CD kopijų dovanos savo klientams.
Kas svarbiausia, kad albumas būtų sėkmingas?
Svarbiausia – turinys ir marketingas. Ką pasiūlysi ir kaip pateiksi, kaip paskleisi žinią apie albumą. Žinoma svarbus faktorius – finansai. Vien jau paskelbti apie albumą televizijos, radijo eteryje, spaudoje bei internete kainuoja didelius pinigus. Aš šiam albumui į reklamą investuoju daug, nes noriu, kad apie tai išgirstų daug žmonių. Tad nuo balandžio 2 dienos kelsim bangas.
Ar tokios investicijos atsiperka? Ar uždirbsi iš albumo?
Galvoju ne apie uždarbį iš albumo, bet apie koncertus. O nusimato jų išties daug. Jie ir bus mano mylimas darbas bei uždarbis.
Kas tau yra scena?
Tai erdvė, kurioje dalinuosi su tavimi savo liūdesiu ir džiaugsmu. Scena – tarsi antrieji mano namai. Išgyvenčiau, žinoma, ir be jų, bet neilgai.
Naujausio Lino Adomaičio albumo „Floating to you“ visų kūrinių ištraukų galite paklausyti čia:
