Vandens burbulų taurę jis kels ir sutikdamas Naujuosius metus. Tai įvyks Australijoje, Sidnėjuje, plačiame Benjamino šeimos rate. Atlikėjas svajoja apie atostogas, kai galės kaitintis saulėje, maudytis ir dėl nieko nesukti galvos. Bet dar prieš porą metų jo Naujųjų sutiktuvės buvo visiškai kitokios: šventinę naktį artistas praleido namuose, neturėdamas jėgų kautis su savo vidiniais demonais ir suprasdamas, kad realibilitacijos klinika – vienintelė išeitis.
„Vartodavau kvaišalus, kad ištirpčiau ir pradingčiau iš nemalonių situacijų, bet pastaruosius 2 metus įsisavinau naujus būdus: išmokau susilaikyti ir įtikinti save, kad esu ten, kur man ir reikia būti, ir sutarti su aplinka, kuri mane supa. Taip pat mokausi atleisti kitiems. Meilė ir sugebėjimas atleisti yra vaistai, kurių mums labiausiai reikia šioje laukinėje ir gražioje, ir vienišoje planetoje“, – sakė B. F. Leftwichas pranešime spaudai.
Jis įsitikinęs, kad kiekvienam iš mūsų skirtas tam tikras vaidmuo šio pasaulio veiksme. „Aš tikiu, kad visata ar didžiosios galios, ar dirbtinis intelektas, ar Dievas, ar kaip tai bevadintume, turi mums kažkokį planą. Galime pasistengti įsiklausyti į sau skirtą vaidmenį. Esu visiškai įsitikinęs, kad muzika apsigyveno manyje daug anksčiau nei paėmiau į rankas instrumentą ar išdainavau natą“, – kalbėjo atlikėjas.
Savo vaikystę jis praleido gražiame, mieguistame, istoriniame ir pelkėtame Jorke. Benjaminas sako, kad ši vieta padarė didelę įtaką jo kūrybai. Bet kelias nuvedė į Londoną.
„Jei atvirai, keltis į Londoną bijojau. Ketinau bazuotis Jorke. Bet taip susiklostė, kad 2013-aisiais vėžys iš manęs atėmė tėvą. Beveik natūraliai persikrausčiau į Londoną. Mano mama, sesė, leidybinė kompanija – visi buvo ten. Susiradau šaunią bendruomenę, tai tapo mano namais“, –kalbėjo atlikėjas.
Kuklumas galėtų būti jo trečias vardas. Tiesa, kitokio vardo sau – scenos žmogui – jis niekada net neieškojo. Juk netikėjo, kad žmonėms taip patiks jo muzika, kad jie ims domėtis Benjamino vardu, įsimins jį, seks jo kūrybą. Bet tai įvyko. „Beprotiška, kad tiek daug žmonių perklausė ir įvertino mano muziką. Ilgą laiką netgi buvo sunku priimti, kad dainos sujungia mane su tokia milžiniška auditorija. Net kažkuria prasme to gėdyjausi, jaučiausi nevertas. Dabar esu tiesiog labai dėkingas, turėdamas tokį gyvenimą, – sako B. F. Leftwichas, nekantraujantis išvysti Vilnių: – Niekada nesu pas jus buvęs, bet girdėjau nerealių pasakojimų. Ačiū, kad mane pasikvietėte. Sugrosiu jaukų, akustinį koncertą. Padarykime tai gražia kalėdine kelione.“
