Kai 1915 metais gruodžio 12 d. Hobokeno miestelyje New Jersey valsijoje (JAV) italų išeivių Natalinos „Dolly“ Garaventos ir Antonino Martino Sinatros šeimoje gimė vienintelis jų sūnus Frankas, tėvai laikydami kūdikį ant rankų vargiai galėjo įsivaizduoti, kad jis taps pasaulinio garso artistu, Amerikos legenda. Net praėjus beveik šimtui metų, jų sūnaus gimtadienį minės visame pasaulyje, o daugybė gabių solistų laikys garbe perdainuoti jo hitus.
„Sėkmės formulė? Niekad tokios neturėjau. Manau, kad visi, kurie kažko pasiekė, gyvenime turi vieną bendrą bruožą – Dievo duotą talentą. O visa kita priklauso nuo to, kaip jį panaudosi“, – yra sakęs F.Sinatra.
O jis savo talentą naudojo labai kryptingai. Nors asmeninis jo gyvenimas visada buvo apkalbų skilčių objektu ir ne visi pritardavo asmeninėms F.Sinatros gyvenimo peripetijoms, tačiau niekas niekada neturėdavo nė menkiausio priekaišto tam F.Sinatrai, kurį matydavo scenoje. Jis buvo perfekcionistas, dirbdavo negailėdamas savęs. „Nuo tos minutės, kai žengi į sceną turi būti visiškai jai atsidavęs. Iki smulkmenų žinoti, ką darysi kiekvieną sekundę. Antraip gali savo pasirodymą nuleisti į klozetą. Viskas bus baigta, labanakt“, – sakydavo jis.
F.Sinatra buvo labai universalus, mėgdavo dainuoti tiek mažuose klubuose, kur ir prasidėjo jo karjera, tiek didžiausiuose prestižinėse salėse. „Širdyje aš – salūnų dainininkas. Naktiniame klube tarp dainininko ir publikos užsimezga labai artimas ryšys. Tačiau aš dievinu tą jaudulį, kuris atsiranda pasirodant didelei miniai. Taigi sakykime, kad pasirodymo vieta – nesvarbi tol, kol visiems ten smagu“, – sakė F.Sinatra.
Jis labai nemėgdavo sirgti, ypač iš pusiausvyros išmušdavo peršalimo ligos. Liudininkai, kurie matytavo jį peršalusį, sakydavo, kad tai, kas kitiems būtų net ne liga, Frankui virsdavo tragedija. Labiau nei peršalti, jis nemėgo tik senti. Labai bijojo, kad bus priverstas gulėti lovoje, o dar blogiau – prarast sveiką protą. „Turi mylėti gyvenimą, vaikuti, nes mirtis yra rakštis subinėj“, – dar viena garsi F.Sinatrai priklausanti frazė.
Didžiausios dainininko baimės neišsipildė. Nors ir silpnos sveikatos, jis iki pat mirties buvo sveiko proto. Mirė būdamas 82-jų, ant savo ketvirtosios žmonos Barbaros rankų. „Gyvename tik vieną kartą, tačiau taip, kaip gyvenu aš, vieno karto ir pakanka“, – apie savo gyvenimą sakė dainininkas.
