aA
„Kalba – sudėtingas ir gyvas, nuolat besikeičiantis organizmas“, – teigia dainininkė, grupės „Skylė“ vokalistė Aistė Smilgevičiūtė. Dešimtą kartą organizuojamo nacionalinio moksleivių konkurso „Švari kalba – švari galva“ proga kalbamės su ja apie tai, su kokiais iššūkiais kalba susiduria šiandien, kaip gali juos įveikti, kuo kalba reikšminga dainos žanrui ir kiek jis gali būti svarbus pačiai kalbai.
© DELFI / Kiril Čachovskij

– Jūsų dainų tekstai labai turtingi – sodrių žodžių ir junginių, simbolių, kurie atsineša įvairius kultūrinius kontekstus, o kai kur jie sukuria tikrų tikriausią dramatinę įtampą ar labai įtaigiai pasakoja istoriją. Vis dėlto daina yra muzikos žanras. Kaip Jums atrodo, koks muzikos ir kalbos santykis dainoje? Kiek kalba, tekstas yra svarbūs norint, kad daina būtų stipri?

– Daina ir yra būtent tas žanras, kur ypač svarbu, kaip susilies, sulips tekstas, jo mintis su melodija, manau, tai yra stiprios dainos pagrindas. Ir svarbu visų šių trijų dėmenų pusiausvyra – todėl nebūtinai puikus eilėraštis, kupinas spalvingų įvaizdžių, taps gera daina. Arba už širdies griebianti melodija suskambės neįtikinamai dėl netinkamo teksto.

Pačios kalbos melodingumas, jos skambėjimas dainos tekste taip pat svarbu – juk vieni skiemenys ir žodžiai dainingesni, kiti – aštresni, ritmiškesni, tačiau ir vieni, ir kiti padeda kuriant norimą nuotaiką.

Aistė Smilgevičiūtė
Aistė Smilgevičiūtė
© Asmeninio albumo nuotr.

Kai rašau tekstus dainoms, atsižvelgiu ir į tokį grynai garsinį ir ritminį kalbos skambesį. Žodžiu, daina – daugiasluoksnis dalykas, kalbai ir tekstui joje tenka bent keli sluoksniai, o pradėję kalbėti apie dainos teksto minties raišką, visokius kontekstus, simbolius ir metaforas, tikrai įnirtume ilgam.

– Jūsų dainose daug baltiškų, folklorinių motyvų. Kaip manote, kokį vaidmenį dainos (sutartinės, lopšinės…) vaidino išsaugant mūsų tautos istorinę, kultūrinę atmintį, o gal net ir pačią kalbą sunkiais istoriniais laikotarpiais?

– Dainos ir tautosaka buvo, o ir tebėra savotiškos informacijos laikmenos. Senoji prigimtinė mūsų kultūra buvo žodžio kultūra – rašto kultūra susiformavo palyginti vėlai. Taigi tautosaka atnešė iki mūsų dienų senąjį pasaulėvaizdį, žmonių mintis ir nuotaikas, o paprastų žmonių kūryba reagavo į aplink vykstančius įvykius ir reiškinius ir juos fiksavo dainomis, pasakojimais iš lūpų į lūpas.

Visgi tos laikmenos irgi trapios, visa laimė, kad šalia tautosakos kūrėjų ir perteikėjų atsirasdavo sąmoningų jos rinkėjų, kurie perkeldavo informaciją į patikimesnę – rašto ir spaudos, vėliau ir garso, vaizdo įrašo – laikmeną. Tai štai tokiais būdais išsilaikiusi tautos atmintis esant sunkiam metui, manau, pasitarnaudavo – net ir šiais laikais, pavyzdžiui, per Sausio 13-osios įvykius vienas iš žmonėms susitelkti ir atsilaikyti padėjusių dalykų buvo daina. Dar vienas įdomus dalykas, kad žmonės yra linkę pamiršti, kad kai kurios ypač mėgstamos dainos šiais laikais turi autorius, – jos tarsi tampa liaudies, šiuolaikiniu folkloru. Nemanau, kad autoriai dėl to pyktų – daugeliui tai tikriausiai didelis komplimentas.

– O jei kalbėtume apie šiandieną? Kokį vaidmenį dainos ir kalbiškai sodrūs jų tekstai vaidina ar gali vaidinti puoselėjant kalbą, ypač tarp vaikų, paauglių?

– Šiuolaikinių dainų tekstų įvairovė labai plati – nuo dainuojamosios poezijos iki jautriai įvairią socialinę aplinką ir joje vartojamą žodyną atspindinčių repuojamų hiphopo tekstų. Bet kuriuo atveju, geras dainos tekstas, kad ir apie paprastus dalykus, gali sukurti savitą kalbinę erdvę, ją praplėsti, praturtinti ir, manau, tai gali prisidėti ugdant vaikų ar paauglių kalbos jausmą.

O kartu su melodija išgirsta frazė neretai įstringa į galvą, ir guodžiamės, kad „sukasi galvoje tos dainos priedainis, užstrigo“. Anglų kalbos abėcėlę gi tikriausiai visi mokosi kartu su melodija – nustatyta, kad melodija ir ritmiškumas padeda įsiminti.

Dainininkė A. Smilgevičiūtė – apie šio amžiaus iššūkius mūsų kalbai
© DELFI / Orestas Gurevičius

Taigi, manau, kad ir daina su pagaviu tekstu padėtų vaikams ir paaugliams praplėsti savo žodyną, padrąsinti raiškiau ir spalvingiau reikšti mintis arba tiesiog geriau pajusti poetinį tekstą.

– Esate baigusi klasikinę filologiją. Kaip Jums atrodo, ar svarbu ugdyti atsakingą santykį su kalba ir kokie geriausi būdai tai daryti?

– Manau, kad labai svarbu. Kalba – sudėtingas ir gyvas, nuolat besikeičiantis organizmas, imlus naujovėms, galbūt ne visada pageidautinoms.

Man labai gražu, kai vietoj tarptautinių žodžių, kur įmanoma, pasitelkiami savi, kartais tiesiog tingu jų ieškoti savo galvoje, tačiau, žiūrėk, sakinys suskamba žymiai jaukiau. Taip pat man patinka, kad stengiamasi naujiems daiktams, reiškiniams sukurti ar atrasti lietuviškus naujadarus, ir jie po truputį įsilieja į kasdienę žmonių kalbą.

Norėtųsi, kad būtų išlaikomas sveikas požiūris į kalbą, neperlenkiant lazdos nei į vieną, nei į kitą pusę – jei jau koks naujadaras neprigijo, tai juk irgi natūralu... O kokie būdai čia pagelbėtų... Vaikai ir paaugliai mažokai skaito šiais laikais, vertingos literatūros skaitymas čia galėtų padėti, galbūt kokie žaidimai „pakeisk tarptautinį žodį savu“.

Aistė Smilgevičiūtė (Z. Bartoševič nuotr.)
Aistė Smilgevičiūtė (Z. Bartoševič nuotr.)

– Šiuo metu vis daugiau jaunų žmonių virtualioje erdvėje „švepluoja“, vartodami lietuviškas raides be diakritinių ženklų, nors yra visos galimybės rašyti taisyklingai. Kaip manote, kokią įtaką tai daro bendram kalbos puoselėjimui ir raštingumui?

– Man atrodo, svarbu, kad žinutėje „švepluodamas“ jaunuolis suvoktų, kad tai nėra pilnavertis kalbos vartojimas, kad jis taip daro, sakykim, dėl noro kuo greičiau ir kuo trumpiau pranešti savo mintį, o jei kitaip iš tiesų nemoka, tada jau liūdniau.

Aišku, kad kalbos įgūdžių toks „žanras“ nelavina, ne tik „paukštukai“, bet ir nosinės raidės darosi nepatogios, o štai, pavyzdžiui, darinys „OMG!“ pereina į šnekamąją. Na, bet tokie jau šio amžiaus iššūkiai kalbai, ir įtariu, kad ne tik mūsų kalbai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Saulius Prūsaitis surengė finalinį „39“ šou – publika jį vadina metų koncertu (10)

„Tai yra svajonės išsipildymas“, – pradėdamas didįjį finalinį koncertinio turo „39“...

Merūnas: dainavimas – kaip sportas, tik raumenys - ne tie (6)

Vokalinis fitnesas – šis naujas žodžių derinys priklauso vienam geriausių Lietuvos tenorų...

Nomedos Kazlaus partneris dėl vienos ypatybės išgirsta itin nekorektiškų klausimų (41)

Graži gruodžio tradicija tęsiama: lietuvių operos solistė sopranas Nomeda Kazlaus vėl kviečia...

Raimonda Masiulytė su kolega įrašė naują kalėdinės dainos „Silent Night“ versiją (7)

Dainininkai Raimonda Masiulytė ir Nojus sveikina visus su artėjančiomis šventėmis ir dovanoja...

„WhaleSounds“ kviečia į pirmąjį 360 laipsnių gyvo garso koncertą Lietuvoje

Alternatyvios muzikos grupė „WhaleSounds“ gruodžio 15 dieną ruošia koncertą, kuris taps...

Top naujienos

Kaip vienas atsitiktinumas ir lemtingos 13 min. išgelbėjo Hitlerį ir pasmerkė visą pasaulį (111)

Daugelis lapkričio 9-ąją laiko lemtinga diena Vokietijai . Tačiau XX a. istorijos kryptį išties...

Darbą nuolatinio pavojaus sąlygomis valstybė vertina 500-700 eurų: net batus per didelius verčia nešioti (294)

48 dydžio batai vietoje reikalingų 46, sena suplyšusi uniforma, kurią reikia pačiam susisiūti,...

Pirmieji širdies sutrikimų simptomai: kardiologė patarė, kaip galima išvengti ankstyvos mirties (146)

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje daugiausiai serga širdies ir kraujagyslių ligomis . Per...

Kokį būstą pirkti, kad būtų paprasta parduoti net ir po 10 metų? (102)

„Pirkdami būstą gyventojai turėtų pagalvoti apie jo vertę ir likvidumą ateityje. Ar prireikus...

Savo „auksinį“ rezultatą gerinęs Bilis – šįkart penktas pasaulyje (19)

Simonas Bilis dar kartą gerino Lietuvos rekordą ir Kinijoje vykstančio pasaulio plaukimo...

Mažas ir visų pamirštas regionas, kurio vertė Kremliui – neįkainojama: mes bijome kalbėti (1150)

Kad išvengtų sankcijų, Kremlius suka aplinkkeliais: naudojantis šalia Juodosios jūros esančiu...

Eksperimentas: ar tikrai išmanusis šiais laikais gali atstoti fotoaparatą? (42)

Keliauti yra nuostabu, o vėliau žiūrėti nuotraukas iš kelionių – ne mažesnis malonumas....

Negirdėta istorija: Nowitzki galėjo tapti „Žalgirio“ varžovu Eurolygos finale (2)

Gyva Vokietijos krepšinio legenda Dirkas Nowitzki prieš kelias dienas grįžo ant parketo ir tapo...

Uždirba 700 eurų: net ir purvinas darbas gali teikti džiaugsmo (10)

Ten kiaulių nebuvo, bet viskas buvo riebaluota, viskas purvina, LRT RADIJO laidoje „Darbas – ne...

Neįgali moteris šaukiasi pagalbos: eglutei 150 tūkst. eurų randa, o neįgalus žmogus neįdomus (352)

„Man ranka nekyla „palaikinti“ šiemetinės Panevėžio kalėdinės eglės. Jos puošybai...