Patys populiariausi ankstyvosios kūrybos vaisiai – „She‘s a Lovemaker”, „The Bull is Coming”, „The Funky Screw“ ir, žinoma, albumas „Let‘s talk it over“, šiuo metu išleistas ir skaitmeniniu formatu.
Žinomiausius jo darbus išleido garsios leidybinės kompanijos „Desco“, „Daptone records“. Būtent juos, Lee Fieldsui atnešusius tikrą šlovę ir šiuolaikinio funk muzikos karaliaus titulą, turi daugelis muzikos kolekcionierių visame pasaulyje.
Šio atlikėjo kūrybai didelę įtaką yra padaręs tokios muzikos krikštatėviu tituluojamas Jamesas Brownas ir net pats Lee savo žvilgsniu ar vokalu primena legendinį atlikėją. Taip Lee Fieldsui prilipo dar viena pravardė - „truputis J.B.“
Lee Fieldso kūryboje būta kelių kūrybinių krizių, tačiau jis labai sėkmingai su jomis susitvarkė, tad antras jo pakilimas atėjo 90-aisiais. Nuo to momento jis periodškai džiugindavo gerbėjus savo naujais įrašais ir gyvais pasirodymais. Lee yra rengęs pasirodymus kartu su „Sugarman & Co”, 2002 metais išleido vieną brandžiausių savo albumų „Problems“ (jo leidyba pasirūpino garsi leidybinė kompanija „Soul Fire“), jį išgirsite ir 2005 metų Sharon Jones albume „Naturally“.
Magiškas Lee Fieldso balsas jaunajai klubinėtojų kartai taip pat yra ar turėtų būti gerai žinomas po itin sėkmingo bendradarbiavimo su prieš keletą metų superhitus „Jealousy“, „I‘m a Good Man“, „Everybody“ išleidusiu ir smarkiai išpopuliarėjusiu Martinu Solveigu.
Tiesą sakant, šis diskžokėjus už šlovės akimirkas turėtų būti dėkingas tik Lee Fieldsui. Kalbama, kad net didžiausio prancūzų žvaigždės Bobo Sinclairo grojaraštyje puikuojasi ne vienas kūrinys, kuriame skamba Lee Fieldso balsas.
