Joje jungėsi kone priešingi muzikiniai poliai – nuo nišinių pačios tamsiausios muzikos vardų iki specifinės elektronikos, nostalgiško postpanko, įtraukiančios psichodelikos ir instrumentinių postroko klajonių.
„Gerbiame festivalio ištakas ir tradicinių metalo stilių gerbėjus, kurie su mumis yra nuo pat pradžių. Sulaukiame klausimų, kodėl „Devilstone“ tolsta nuo tradicijų. Vis dėlto kiekvienas festivalis turi augti. Mūsų misija – tapti geriausiu alternatyvios muzikos festivaliu regione. Todėl nusprendėme augti ne tik auditorijos, bet ir stilių, žanrų atžvilgiu. Mūsų komanda atliko milžinišką darbą, ieškodama alternatyvaus skambesio grupių, kurias vis dar gali įpirkti lietuviškas festivalis. Džiaugiuosi, kad publika tai įvertino“, – sakė „Devilstone“ rengėjas Vaidas Voronavičius.
Nereikėjo nei kibirų jaučių kraujo, nei kiaulių galvų ar karstų scenoje – festivalis sumušė visus lankomumo rekordus: trečdaliu išaugo bilietų pardavimai, sulaukta dvigubai daugiau užsieniečių.
Šeštadienį pratrūkęs lietus, regis, išgaravo nė nepasiekęs šėlstančios minios kūnų. Kaip gi kitaip – juk atmosferą keturiose festivalio scenose kaitino beveik keturiasdešimt grupių iš viso pasaulio ir Lietuvos. Muzikantų, juos lydinčio personalo, DJ‘ų, menininkų ir kitų veiklų dalyvių skaičius siekė 300.
Vyko menininkų parodos ir performansai, naktinio rokenrolo ir chill‘o pasirodymai, pažintys su alternatyvios kultūros formomis ir netikėtos pramogos. Žiūrovai aikčiojo per oro akrobato pasirodymą – vyrukas sklandė ant virvių, kabliais pritvirtintų prie nugaros.
Išskirtinius pasirodymus surengė lenkų grupės „Behemoth“, „Batushka“, taip pat amerikiečiai „A Place to Bury Strangers“ ir „The Soft Moon“.
DELFI pristato rubriką „Kultūros pjūvis“, kurioje kas mėnesį pateikiama svarbiausių meninių įvykių apžvalga, kultūros ir subkultūros naujienos.
