aA
„Žmogų reikia pažinti, stengtis įžiūrėti kažką daugiau, nei yra jo veiksmuose, kalboje. Svarbiausia – nepražiūrėti žmogaus“, – taip paskutiniame savo interviu LRT TELEVIZIJAI sakė Lietuvos teatro režisierius Eimuntas Nekrošius. Simboliška, kad interviu su LRT žurnaliste Violeta Beconiene menininkas kalbėjo apie Vėlines, pagarbą išėjusiems žmonėms ir laiką, kurio negalima švaistyti veltui.
Eimuntas Nekrošius
© Tomas Ivanauskas

– Prieš 200 metų Bronislovas Zaleskis, lenkų ir baltarusių rašytojas, politinis veikėjas palygino Adomo Mickevičiaus „Vėlines“ su „Dieviškąja komedija“. Pamačiau paralelę su jūsų kūryba – irgi Dantė, Mickevičius, taip pat Dostojevskis, Šekspyras – plačios aprėpties, gilūs kūriniai. Kaip jie ateina į jūsų kūrybą?

– Kažkaip labai paprastai. Pirmiausia pasižiūriu į knygų lentyną, žiūriu – stovi kažkada pirkta knyga. Pavartau, padedu atgal, po kažkurio laiko pagalvoju, gal reikia pabandyti ir teatre padaryti kažkokį fragmentą. Taip nejučia įsitraukiu į patį procesą. Tačiau gal tas procesas įdomesnis negu rezultatas.

– „Vėlines“ norėjote statyti dar tada, kai dirbote Jaunimo teatre. Tąsyk nestatėte, padėjote ir brandinote?

– Ne. Reikėjo rašyti paraiškas. Teatro meno taryba sutiko, kad darytume „Vėlines“. Vėliau nunešė paraišką į ministeriją, gal savaitę ar dvi laukėme atsakymo. Tuometinis Meno reikalų valdybos viršininkas pasakė „ne“ ir tais laikais viskas taip ir nutrūkdavo. Antrą kartą prašyti, paklausti ar kažkaip derėtis buvo neįmanoma.

– Tačiau jūs minties nepaleidote visus tuos metus?

– Tikrai paleidau. Galima būtų šiek tiek spekuliuoti, kad aš skaudžiai tai išgyvenau. Paskui teatro meno vadovas (Varšuvos nacionalinio teatro meno vadovas Janas Englertas) festivalyje ar kur kitur priėjęs sakė norintis susitikti Vilniuje. Atskrido ir patikino, kad aš turiu pastatyti „Vėlines“ pas juos. Žinoma, aš padėkojau ir sakiau, kad man tikrai smagu, jog šitam kūriniui pakvietė mane.

Pažadėjau pagalvoti keletą dienų, bet buvo aišku, kad tokie kvietimai nedažni. Aš labai džiaugiuosi, kad pakvietė, jog galėjau dirbti su tokia nuostabia trupe aktorių ir labai puikiomis sąlygomis. Iš jų mūsų teatrai galėtų imti pavyzdį.

Kai turėdavau laiko, apeidavau visą teatrą, matydavau, kad iš kartos į kartą visa tai yra perduodama. Be jokių sunkių momentų ir pastatėme spektaklį.

– Kai rašytos „Vėlinės“, aktualus buvo Sąjūdis, patriotizmas. Kas aktualu dabar?

– Kaip nekeista, per keletą metų tai tapo vėl aktualu. „Vėlinėse“ yra labai aštrių ir skaudžių dalykų, tai žaizdotas kūrinys. Tikrai didingas kūrinys, jį galima drąsiai lyginti su Dantės kūriniu.

Kažkada skaičiau rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus interviu, kad be reikalo mes užmiršome Adomą Mickevičių. Gal ne taip cituoju, bet jis labai tiksliai pasakė, kad mes turime džiaugtis, didžiuotis ir dalintis šituo autoriumi.

– Kai pastatėte spektaklį Lenkijoje, daug kritikų rašė, kad pjesę perskaitėte ne taip lenkiškai, kaip lenkai yra įpratę. Todėl kyla tautinis klausimas, ar A. Mickevičius labiau lietuvis ar lenkas? Ar jums apskritai kilo tokia mintis dirbant su „Vėlinėmis“?

– Literatūra yra kalba, jis kalbėjo, galvojo, sapnavo, bendravo lenkų kalba, bet vaikščiojo Lietuvos žeme. Jis puikiausiai tai suvokė ir galbūt tąkart nebuvo tokios ribos. Buvo riba tarp Rusijos ir Lietuvos, Lenkijos. Koks skirtumas, ar jis daugiau lietuvis, ar daugiau lenkas. Gražu, kad jis tiek kartų mini tą Lietuvos vardą savo kūryboje. Ir dabar kokį jauną rašytoją net apšauktų, kad per daug kosmopolitiškai rašo, o A. Mickevičiaus neformalūs žodžiai yra nuoširdūs.

– Kaip rinkotės aktorius šitam spektakliui, ar jums buvo pažįstamas tas teatras?

– Žinoma, žiūrėjau spektaklių, bet juos stebėdamas aš neatpažįstu aktoriaus. Aktorius kviečiau į susitikimus, bet nebuvo taip, kad duočiau kažkokių užduočių ar tikrinčiau patyrusius aktorius – būtų labai negražu iš mano pusės. Jų biografijos kalba.

– Dažnai aktorius turi amplua. Ar nekreipėte į tai dėmesio ir tiesiog su juo dirbote, bendradarbiavote ir siekėte bendro rezultato?

– Gal ir ne. Kai teatre apie aktorių yra susidariusi nuomonė, kad jis gali atlikti būtent tik tokius vaidmenis, aš ateinu kaip režisierius, stengiuosi negirdėti išankstinės nuomonės. Režisierių kaita yra geras dalykas teatre.

Žmogų reikia pažinti, stengtis įžiūrėti kažką daugiau, nei yra jo veiksmuose, kalboje. Svarbiausia – nepražiūrėti žmogaus.

– Aš irgi nukeliavau, prisiminiau Javaičio filmą, kuriame filmavo jus repeticijos metu. Galvoju, koks jūs režisierius, kaip jūs dirbate su aktoriais? Ieškote, stengiatės atskleisti aktorius, turite savo viziją, norite, kad jis įgyvendintų jūsų matymą?

– Nieko panašaus. Galbūt anksčiau, kai to laiko būdavo mažai ir jo netaupydavai. Dabar sąlygos visai kitokios. Atsirado disciplina, kuri yra labai svarbi ir tu supranti, kad negalima švaistytis pažadais, negalima švaistytis laiku ir kad darbas ar repeticijos turi būti šiek tiek prasmingos. Kai pagalvoju apie ankstesnius laikus, kiek yra tuščiai prasėdėta, nors kažką vis tiek padarydavome. Dabar būčiau išmestas iš bet kur.

– Kodėl?

– Už tokį gyvenimo būdą, požiūrį į darbą.

– Klausimas apie ištikimus bendražygius – dirbate su sūnumi ir žmona. Ar visada sutariate?

– Ši problema – psichologų knygutėse, jos nėra ir neturi būti. Man labai smagu, kad sūnus dirba kartu, man smagu, kad žmona kartu. Tik džiaugtis tuo.

– Ką jums reiškia Vėlinės?

– Vėlinės nuo vaikystės būdavo smagi šventė, dabar tik šiek tiek liūdnoka darosi. Jaunystėje būdavo taip smagu, taip laukdavome, kada galėsime pridegti ugnelių. Anksčiau būdavo labai šviesi šventė. Tačiau buvome jauni, visai kitokie. Dabar šiek tiek kitaip, bet tai natūralu. Gal toks šiltas susitikimas su išėjusiais. Turbūt nereikia taip mistifikuoti šitos dienos.

Parengė Viktorija Juškauskaitė ir Gertrūda Stripeikytė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jauniesiems menininkams jau įteikta ypatinga premija (6)

Ketvirtadienio vakare Šiuolaikinio meno centras ir lauko reklamos bendrovė „ JCDecaux...

Spektaklyje „Apvalytieji" vaidmenį gavęs jaunosios kartos aktorius: manęs dar neapleidžia nuostaba ir dėkingumas

Jis spėjo padirbėti vienuolikoje skirtingų darboviečių ir pagyventi vienuolyne. Savamokslis...

Drąsios aktorės laisvės paieškos

Jaunosios kartos Juozo Miltinio dramos teatro aktorės Justinos Nemanytės veidas lengvai...

Styginių kvarteto „Mettis“ ir Gabrieliaus Aleknos koncertai Niujorke ir Vašingtone

Gruodžio pirmąją savaitę įvykę styginių kvarteto „Mettis“ ir pianisto Gabrieliaus Aleknos...

Pristatytas pirmasis instagramo nuotraukų leidinys Lietuvoje (2)

Vizualiojo meno laukas kinta, o fotografija pokyčius atskleidžia greičiausiai. Fotožurnalisto ir...

Top naujienos

Egzotines keliones mėgstanti mokytoja Veronika atvira: gyventi tik iš atlyginimo būtų sunku (34)

Jau daugiau nei dvi savaites Švietimo ir mokslo ministerijoje ( ŠMM ) budinti mokytoja Veronika...

„Amerikietiškas“ Putino oligarchas po JAV sprendimo kraujuoja milijardais (4)

Netrukus po to, kai Michaelas Cohenas pasišalino nuo Donaldo Trumpo patvirtinto nekilnojamojo turto...

Žaidimu nusivylęs Jasikevičius: Eurolyga negailestinga, o mes kažkodėl nesiginame

Pratęsti pergalių serijos iki trijų Lietuvos čempionams Eurolygoje nepavyko. Kauno „Žalgirio“...

Savaitgalis atneš pūgą ir pusnis sniego (3)

Penktadienį Lietuva atsidurs pietiniame anticiklono pakraštyje. Negausiai pasnyguriuos nebent...

Pagal bavarišką muziką šokęs „Žalgiris“ pralaimėjo Vokietijos čempionams (375)

Kauno „Žalgiris“ (5/7) penktadienio vakarą laikė svarbų egzaminą Vokietijoje. Žalgiriečiai...

14 brangiausiai atsiėjusių klaidų per visą žmonijos istoriją (59)

Nė vienas nesame tobulas, todėl natūralu, kad kartkartėmis darome klaidų, dėl kurių vėliau...

Anglijoje nužudyta ir išniekinta 14-metė lietuvė dar spėjo atsiprašyti tėvų už susidėjimą su netinkama kompanija (108)

Vulverhamptone, Anglijoje , išžagintos, nužudytos ir išniekintos keturiolikmetės iš Lietuvos...

Teisėsaugai – smūgis: teisėjai suabejojo, ar dėl 6 žmonių žūties nuteisė kaltą asmenį (120)

Net šešias gyvybes nusinešio gaisro sostinės Žirmūnų mikrorajono daugiabutyje byla pakrypo...

Miunchene – itin gausios „Žalgirio“ gerbėjų gretos specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (68)

Penktadienio vakaro Eurolygos rungtynėse Miuncheno „Audi Dome“ arenoje tikrai ryškiai bus galima...

Po visų negandų – Elle ir Žilvinas Grigaičiai švyti drauge: prasitarė apie ateities planus (86)

Penktadienio vakarą būrys pramogų pasaulio garsenybių traukė į Vilniuje trankiai paminėtą...