Įžymus japonų teatro režisierius Tadashi Suzuki – vienas labiausiai vertinamų šiuolaikinio scenos meno kūrėjų ir mąstytojų. Japonų menininkas kuria universaliai suvokiamą teatrą, griaunantį bet kokias kultūrines ir politines užkardas. T. Suzuki spektakliuose iš Vakarų kultūros pasiskolintos temos, Šekspyro, Čechovo, Antikos tragedijų meistrų pasakojimai, susitinka su tradicinėmis japonų teatro formomis: senovės sakmės, šokio ir kovos technikos susilieja į fizinių, vokalinių ir emocinių veiksmų harmoniją.
„Tadashi Suzuki pastatymai tai, visų pirma, fizinis teatras. Režisieriaus nurodymas aktoriams maksimaliai pasikliauti kūno kalba kuria keistą įspūdį: mėšlungiški, spazmus primenantys judesiai, regis, savaime prieštarauja įprastoms raumenų galimybėms. Atrodo, jog aktoriai ne vaikšto, o rieda po sceną, lyg būtų varomi kokiais nors varikliais. Ir netikėtai akimirksniu krinta ant žemės, lyg pašauti. Net ir nurimus, jų veiduose išlieka ikonografinė Kabuki teatro ekspresija“, - rašo žymusis JAV dienraštis „New York Times“.
T. Suzuki – ne tik žymus scenos menininkas, tačiau ir įdomus bei įžvalgus teatro teoretikas. Savo kūrybinėje praktikoje suderinęs senojo japonų Noh ir Kabuki teatro, antikos ir vakarietiškojo realizmo mokyklų tradicijas, režisierius sukūrė unikalią aktorių rengimo sistemą. Būtent ši technika buvo 1999 m. režisieriaus O. Koršunovo sukurto spektaklio „Vasarvidžio nakties sapnas“ pagrindas. Šis Lietuvos teatro gerbėjų itin pamėgtas ir po dešimtmečio vis dar sėkmingai teberodomas spektaklis aplankė daugelį Europos teatro scenų, o 2007 m. vasarą viešėjo Japonijoje, to paties T. Suzuki organizuojamame Shizuokos pavasario menų festivalyje. Gastrolių metu užsimezgusios bičiulystės vaisius – vilniečius ir sostinės svečius džiuginsiančios T. Suzuki teatro trupės gastrolės.
Japonų režisieriaus sukurtas spektaklis „Dionisas“ – originali vieno iš didžiųjų Antikos tragikų Euripido dramos „Bakchantės“ interpretacija. Anot spektaklio režisieriaus, žmogaus sąmonė tai kalėjimas, o jo sienos – istorija, kurią „rašo“ energingo visuomeninio gyvenimo dvasios ir susvetimėjimo jausmo apimto šiuolaikinio žmogaus individualybės konfliktas, dviejų skirtingų sielos būsenų susidūrimas.
