Ketvirtadienį Radvilų rūmų muziejuje atidaroma paroda „Lietuvių tradiciniai ir tautiniai drabužiai: tekstilė, grafika, tapyba“.
Aukštaičių tautinis kostiumas
© DELFI (D.Augūnaitės nuotr.)

Tautinio kostiumo metus Lietuvos dailės muziejus pažymi ypatinga paroda, kurioje pristatomi lietuvių tradiciniai ir tautiniai drabužiai bei jų atspindžiai profesionalių dailininkų kūryboje.

Lietuvių valstiečių tradiciniai šventadieniai drabužiai formavosi šimtmečius iki XIX a. vidurio, veikiami istorinių, ekonominių sąlygų, tradicijų ir papročių. Lietuvoje išskiriami penki etnografiniai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija, Žemaitija ir Mažoji Lietuva. Juose moters aprangą sudarė tos pačios dalys: marškiniai, sijonas, liemenė, prijuostė, juosta, galvos apdangalas, apavas, šilti drabužiai.

Moterų ir merginų drabužiai - tapatūs, šeiminę padėtį atspindėjo tik galvos apdangalas - moterys dėvėjo įvairias kepurėles, ryšėjo nuometus, merginos puošėsi gėlių vainikais, galionais, karūnėlėmis. Ir vienos, ir kitos ryšėjo skareles.

Įvairiuose etnografiniuose regionuose, taip pat ir mažesniuose teritoriniuose dariniuose, kaip parapijose, skyrėsi drabužių sukirpimas, papuošimas, audinių raštai, spalvų deriniai. Moterys drabužiuose siekė atskleisti savo individualumą, sugebėjimus, grožio ir spalvų darnos pajautimą.

Drabužiai buvo siuvami iš namie austų audinių. XVIII a. pab.-XIX a. fabrikinių audinių kaime naudota palyginti nedaug - pirko šilkines, vilnones skareles ir skaras, šilkinius ir brokatinius kaspinus, karolius, audinius liemenėms - brokatą, aksomą, damastą, kašmyrą ir kt.

Kiekvienos etnografinės srities drabužiuose galima įžvelgti ypatumų, būdingų tik tam regionui. Aukštaičių drabužiuose daug baltos spalvos. Tradicinis archajiškas moterų galvos apdangalas - balti nuometai. Žemaičių apranga pasižymi sodriais spalvų deriniais, skarų gausa ir įvairumu. Vienos seniausių - skersadryžės, austos ataudų ripsu ir dėvėtos XVIII a.-XIX a. pirmoje pusėje.

Dzūkių drabužiai margesni nei kitose etnografinėse srityse. Kapsės ir zanavykės puošėsi spalvingomis kaišytinėmis prijuostėmis, o marškinius gausiai siuvinėjo baltais siūlais kiauraraščiu. Lietuvininkių drabužiams išskirtinumo teikia spalvotieji siuvinėjimai, rinktinės daugiaraštės juostos ir prie juosmens ryšimi delmonai.

XIX a. pab. lietuvių drabužiai keitėsi, ir medžiagomis, ir sukirpimu artėdami prie miesto mados, netekę spalvingumo, prarasdami regiono savitumus. Tuo metu prasidėjęs tautinis judėjimas paskatino domėjimąsi praeitimi, tradicijomis, o kartu - ir tautinių kostiumų, kaip tautinio tapatumo ženklo, vilkėjimo madą, pritaikytą prie tų laikų estetikos suvokimo. Tarpukario Lietuvoje tautiškumo ir patriotinių jausmų raiška tautiniais kostiumais buvo ypač žymi. Sovietiniais metais tautinių drabužių vilkėjimas ypatingomis progomis kartais būdavo suvokiamas kaip savotiškas pasipriešinimas okupacijai.

XVIII a. II p.-XIX a. dailininkų kūrybą etnografai vertina ir kaip svarbią ikonografinę medžiagą lietuvių valstiečių vilkėsenos tyrinėjimams. Apie vėlesnės kartos dailininkų darbus galima kalbėti kaip apie tautinio kostiumo suvokimo, o kartu ir etninio identiteto išraišką. Lietuvos muziejų rinkiniuose, bibliotekose ir privačiose kolekcijose darbų, vaizduojančių lietuvius valstiečius, yra sukaupta nemažai. Tačiau profesionaliosios dailės tyrinėtojai valstietijos temą iki šiol kultūringai apeidavo. Todėl bendromis etnografų ir dailėtyrininkų pastangomis šioje parodoje pirminių etninės kultūros formų gretinimas su dviejų šimtmečių jų menine interpretacija dailėje yra svarbus ir prasmingas projektas užpildant lietuvių kostiumo istorijos spragas.

Parodoje rodomi eksponatai iš Lietuvos dailės muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijos „Židinys“, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Žemaičių muziejaus „Alka“, Kupiškio etnografijos muziejaus, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rinkinių bei privačių Rolando Valiūno, Gedimino Petraičio, Ramučio Petniūno kolekcijų.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Menininkas įpučia gyvybės senoms padangoms

Marakeše gyvenantis Lahcenas Iwi mano, kad perdirbti senas padangas yra kažkas kilnaus: atliekas,...

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristato jubiliejinio 30 sezono koncertus

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro...

Vilniuje prasideda folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ (1)

Antradienį Vilniuje prasideda tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“.

Grafičių valymui sostinės savivaldybė šiemet skyrė beveik 130 tūkst. eurų (15)

Šiemet sostinėje nuo 22 tūkst. kv. m sienų bus nuvalytos teplionės, - ilgiu tai prilygsta trims...

Dylano gitara aukcione parduota už beveik pusę milijono dolerių (3)

Gitara , lydėjusi Bobą Dylaną svarbiu jo muzikinės karjeros etapu, aukcione Niujorke parduota...

Top naujienos

Tūpsnis žemvaldžiams: paprasti mirtingieji apie tai galėtų nebent pasvajoti (63)

Publikavus DELFI tyrimą apie gyventojų interesus pažeidžiančias statybas Kėdainių rajono...

Ukrainietis kreipėsi į Trumpą ir lietuvius: ar jūs žinojote apie šiuos nusikaltimus? (246)

Gerbiamas JAV prezidente, ar amerikiečių ir lietuvių kariniai patarėjai žinojo apie Ukrainos...

Skvernelis įvardijo, kas jam kiša koją pildoma (34)

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad didžiausią grėsmę jo vyriausybės planuojamoms...

Moterį pašiurpino kelionė traukiniu į Kauną: esu nusivylusi, bet tylėti nebegaliu (101)

Kasdien į darbą Vilniuje iš Kauno ir atgal traukiniu Eglė (pavardė redakcijai žinoma) važiuoja...

Per karališkąsias vestuves – netikėtas vaizdas: operatorius vos negavo širdies smūgio (2)

Lėktuvas, skridęs į Hitrou oro uostą, pateko į objektyvą, bandžiusį įamžinti į...

CSKA akys krypsta į Davidą Blattą, tačiau maskviečiai nepamiršta ir Šaro (23)

Toli nuo prieš sezoną keltų tikslų likęs Maskvos CSKA klubas žvalgosi, kas galėtų pakeisti...

Per savaitę Vilniuje – 240 pažeidimų dėl neišvežtų atliekų, skiriamos baudos (7)

Per savaitę Vilniuje užfiksuota beveik 240 pažeidimų tvarkant atliekas, daugiausia – dėl laiku...

Prieš pat svarbiausią abiturientų egzaminą – nerimą pasėjęs NEC akibrokštas (12)

Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą vertinsiantys mokytojai sukilo prieš naują...

Pagaliau tai įvyko: iš žemgrobių atimtoje Neries pakrantėje atidarytas dviračių takas (71)

Vilniaus Neries pakrantėje vyko ilga kova su žemgrobiais, kad būtų išvaduota aukso vertės žemė...