Iš Žemaitijos, Mažeikių, kilusi V. Šoblinskaitė šįmet švęs auksinį jubiliejų. Ji studijavo germanistiką Vilniaus universitete, dirbo Šiaulių spaudoje, vėliau - "Nemuno" žurnalo redakcijoje. Yra išleidusi poezijos knygas "Šaknų žiedai", "Šešėlio erškėtrožė", "Stirnino metai", "Basnirčia", apysaką "Rudens dienos užkalbėjimas" ir kt.

Už savo kūrybą V. Šoblinskaitė yra pelniusi jau nebeleidžiamo žurnalo "Jaunimo gretos" įsteigtą Juliaus Janonio premiją, taip pat Jovaro, Salomėjos Nėries, buvusio "Dienos" laikraščio, simbolinę kolegų kauniečių Vieno lito premiją už vaižgantišką kalbos sodrumą.

Pasak vertintojų, romanas "Vilkų marti" yra pati gyviausia autorės knyga. Nors joje daug kalbama apie mirtį, bet ir apie šviesią mirtį, sugrįžimą į gamtą, amžinuosius pradus: žemę, vandenį, ugnį. V. Šoblinskaitės stilius vadinamas lengvai ironišku, kai kur buitišku, personažų portretai reljefiški.

Netrukus turėtų pasirodyti nauja poetės eilėraščių knyga "Obuoliai iš meilužių sodo". V. Šoblinskaitė sako rašanti ir naują romaną "Skyrybų kambariai".

Pagal tradiciją Žemaitės premija įteikiama birželio pradžioje, minint klasikės gimtadienį. Nuo 1966 metų už prozos kūrinius kaimo tema skiriamą premiją yra pelnę rašytojai Juozas Baltušis, Raimundas Kašauskas, Juozas Aputis, Romualdas Granauskas, Mykolas Sluckis, Kazys Saja, Antanas Miškinis, Bronius Radzevičius, Vanda Juknaitė, Jolita Skablauskaitė, Vytautas Girdzijauskas, net du kartus - Algimantas Zurba ir kt. Kasmetinės premijos teikimas buvo nutrūkęs nuo 1990 iki 1994 metų.

Kitąmet Lietuva minės 160-ąsias rašytojos Žemaitės (Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės) gimimo metines.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją