Sveikinimai lietuviškai ir latviškai
Baltų vienybės dienos atidarymo metu lietuviai ir latviai paraginti uždėti šalia esančiam ranką ant peties. Paskui iškilmingai nuskambėjo Lietuvos ir Latvijos tautinės giesmės. Šiltus sveikinimo žodžius tarė garbūs svečiai. Lietuvos Respublikos nepaprastasis įgaliotasis ambasadorius Latvijos Respublikoje Ričardas Degutis skatino prisiminti bendras lietuvių ir latvių etnines šaknis, sveikino su Lietuvos krepšinio rinktinės pergale ir sakė, kad kartu su latviais mūsų yra ne trys, o penki milijonai.
Latvijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje dr. Martins Virsis paragino latvius laikyti kumščius už lietuvius artėjančiose krepšinio varžybose. Lietuvos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės pirmininko pavaduotojas Kęstutis Masiulis linkėjo griauti visas tvoras, sienas tarp lietuvių ir latvių, o Latvijos Respublikos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Lietuvos Respublika grupės pirmininkas Romualdas Ražukas skatino lietuvius mokytis latvių kalbos – bent penkis žodžius per dieną.
Visus baltus sveikino Latvijos seimo pirmininkė Solvita Abuoltinia ir Lietuvos seimo pirmininkas Vydas Gedvilas.
Koncertai ir rekordai
Šiauliečiai miesto gimtadienio proga buvo lepinami puikiais koncertais. Prisikėlimo aikštėje koncertavo 7 Šiaulių miesto vaikų kolektyvai, mažųjų dainininkų grupė „Caca“ ir „X faktoriaus“ finalisčių merginų grupė „Roxy 5“. Vėliau į sceną žengė folkroko grupė „Žalvarinis“, dūdmaišių ir būgnų grupė „Auļi“ (Latvija). Naujų dainų pažėrė A. Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“.
Pėsčiųjų bulvare išmatuota rekordinė pynė. Per septynias dienas nupinta 1560 metrų pynė, prie kurios prisidėjo šimtai šiauliečių ir miesto svečių. Jie visi įsiamžino, prie pynės prisegdami savo vardą. Taip pat pėsčiųjų bulvaro erdvėse koncertavo miesto nevyriausybinių organizacijų ir mėgėjų meno kolektyvai. Smarkiai trypė lietuvių ir latvių interaktyvus liaudies šokių projektas „Lielvardės juosta“.
Sindikato „Bad Rabbits“ iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos gatvės teatro performansas „Demokratijos gimimas ir mirtis, arba "Tir de la Libertad“ sulaukė didelio žiūrovų pulko. Dalis jų buvo „įdarbinti“ aktoriais. MFI teatre vyko atletinio kultūrizmo „Iššūkio taurės“ turnyras. Renginys skirtas Šiaulių kultūrizmo 45-mečiui ir sporto klubo „Elada“ 35-mečiui paminėti.
Prisikėlimo aikštėje prieš Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ koncertą vyko teatralizuotas pasirodymas „Baltijos sakmė“ – demonstruota baltų genčių istorinių archeologinių kostiumų kolekcija.
Talkšos ežere visą dieną vyko „Talkšos regata“, tačiau vakare, prieš pat pramoginės simfoninės muzikos koncertą „Simfonija Šiauliams“ įvairios irklais varomos vandens transporto priemonės surengė paradą. Po koncerto – pasakiški fejerverkai, kurie atsispindėjo Talkšos ežero vandenyje. Čia susirinko tūkstančiai žmonių. Išsiskirstant net susidarė žmonių kamščiai.
Senovės amatai
P. Višinskio aikštėje įsikūrusiame Baltų miestelyje žmonės buriavosi aplink žalvarį kalantį Giedrių Kujelį iš Rokiškio krašto muziejaus. Šis aiškino, kad žalvarinių papuošalų paskirtis visuomet būdavo ir praktinė: smeigtukas – skarai susegti, apyrankės – rankovėms laikyti, pasaginė sagė – marškiniams susegti. Žiedą moteriai užmaudavo vyras už jam dovanotą vaiką. Kalvio siūlomi pirkti arba nusikalti žiedai arba smeigtukai viršuje buvo suraityti lyg gyvatė: „Tai – laiko simbolis, kai suraityta iš abiejų galų – begalybės.“
Latvės amatininkės demonstravo raštus ant įvairiausių mezginių. Tik raštų žinovo akis galėjo įžvelgti skirtumą tarp lietuvių ir latvių raštų. Moterų dėmesį traukė senoviškas latvių šaliko nėrimo būdas pirštais. Šiauliečiai „Velnio kalviai“ rodė tarsi iš plastilino nulipdytus plastiškus metalo dirbinius. Miestelyje žavėjo ir kitų Lietuvos, Latvijos amatininkų darbai: šiaudiniai sodai, medžio skulptūros, žvakidės, krepšiai, lėlės. Čia kvepėjo ir duona, pyragai.
Į P. Višinskio aikštę perkelta ir LatLit'o nuotraukų paroda „Esame kaimynai“.
