Įeini į pustuštes, kiek pritemdytas arba nepritemdytas kokio nors šiuolaikinio meno centro ar kokios nors šiuolaikinio meno galerijos erdves ir girdi, kaip sklinda vienišas kompiuterinis ar video balsas (galerijos erdvių akustika jį paverčia dar labiau vaiduoklišku).
I. Krungelevičiaus parodoje
© Galerijos „Vartai“ nuotr.

Kokiame nors ekrane kažkas rodoma, kur nors nežinia kodėl liūdi koks nors vienišas objektas, dar kitoje vietoje padėtas paaiškinamasis tekstukas, iš kurio niekas nepaaiškėja... Ne kartą teko girdėti būtent tokius vyresnės kartos dailinink(i)ų atsiliepimus apie tą „nesuprantamą šiuolaikinį meną“.

Tačiau man visa tai kelia teigiamas asociacijas, siejasi su jauduliu, kurį (kadaise) patirdavau, įžengęs į tokią „pustuštę“ parodą. Toji „tuštuma“ ir „nesuprantamumas“ kaip tik būdavo netušti ir suprantami (prasmė veikiau pajuntama negu logiškai išmąstoma). Gaila, tačiau tokį jausmą esu patyręs jau senokai. Seniau buvo geriau... (Juokauju.)

Neteigiu, kad Krunglevičiaus paroda sukėlė būtent tokį efektą, tačiau šiuolaikinio meno „tuščiose“ erdvėse kadaise patirtą „jaudulį“ tikrai priminė.

Šita įžanga apie specifinę šiuolaikinio meno parodos atmosferą, ypatingą jos nuotaiką susijusi su įvaizdžiu. Tiesa, tai nėra tiesioginis Krunglevičiaus domėjimosi objektas, veikiau latentinis lygmuo. Kita vertus, atmosfera, nuotaika, ko gero, pagrindinis šios parodos „cementas“.

Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigos–10-ojo dešimtmečio pradžios ne tik šiuolaikinio, bet ir, ko gero, viso meno įvaizdis gerokai pakito, pasislinko konjunktūros pusėn. Kitaip tariant, šios sąvokos pamušalas tapo labiau biurokratinis negu estetinis. Tai nėra koks nors itin baisus dalykas, tačiau pajusti jaudulį, pažado, paslapties dvelktelėjimą šiuolaikinio (kaip ir bet kurio kito) meno parodoje pasidarė sunkoka.

Kalbant konkrečiai apie Krunglevičiaus parodos nuotaiką arba atmosferą, tai ji sukuriama sąmoningai, bet kartu atsiranda natūraliai, nes menininkas dar tikrai tiki tuo, ką daro. (Nors ir keista kalbėti apie parodos, kurioje dominuoja nužmogintos skaitmeninės medijos, „nuotaiką“.)

Konjunktūra vos jaučiama (žinoma, tai, kad paroda rengiama „Vartuose“, jau savaime suteikia salstelėjusį „prestižo“ prieskonį), kitaip tariant, ji daugmaž sėkmingai neutralizuojama. Nesikasama po meno (sistemos) pamatais, dirbama taip, lyg menas vis dar būtų vientisas, universalus, turėtų prasmę, vis dar galėtų pasakyti šį tą įdomaus. Žinoma, tai tik iliuzija, saviapgaulė, tačiau kai kuriama nuoširdžiai ir profesionaliai, kaip tą daro Krunglevičius, žiūrėk, ima ir (kuriam laikui) įtikina.

Autorius tyrinėja sąmonės ir technologijų santykį, svarsto, kaip technologijos veikia sąmonę, kaip ją pratęsia, kaip sąmonė tampa technologija, o technologija – sąmone. Žaidžia percepcijos ir suvokimo konceptais. Tačiau technologinis lygmuo čia nėra agresyvus, priešiškas, veikiau subjektyvus, minkštas tarsi pats natūraliai tampantis sąmone, jos tęsiniu arba įtraukiantis sąmonę į savo blyškų spindėjimą, tūrį, takumą. Čia iš dalies svarbi šizofrenijos kaip „skilusios“ arba priešingai – „takios“, alternatyvios sąmonės koncepcija, iš čia Krunglevičius semiasi susvetimėjimo su pačiu savimi, susidvejinimo, susitrejinimo ir t. t. idėjų. Tai susiję ir su futurologiniu diskursu, kino filmų – „Soliario“, „Kosminės odisėjos“ įspūdžiais ir t. t. Ne veltui parodos pristatyme rašoma, kad Krunglevičius generuoja nuolatinio nerimo erdvę, būseną.

Parodą galima apibūdinti kaip minimalistinę, beformę (formless), bet ne formalistinę, skulptūrą. Skulptūra čia ne fizinis objektas, bet erdvė, šviesos, garso ir juos apipavidalinančios koncepcijos tūris, nuolat kintanti „apimtis“. Socioestetinė, technologinė Krunglevičiaus kūrybos problematika artima Tomo Martišauskio „skulptūros“, „erdvės“ koncepcijai – čia skulptūrinis objektas konvertuojamas į paralelines medijas, pavidalus, netgi garsus. Šiuo atžvilgiu Krunglevičius „takesnis“, nes tarsi muzikas atsispiria nuo nematerialios substancijos (garso, erdvės, ritminės tėkmės) ir tik po to jas „įvaizdina“, taip iki galo ir nematerializuodamas. Fiziniai objektai jo instaliacijose irgi paklūsta dematerializacijos logikai, yra apčiuopiami labiau kaip įrankiai, kaip tarpininkai, turintys atlikti vieną ar kitą medijinę funkciją, tačiau nesiekiantys tapti svarbiausiais, materialiausiais pasakojimo sandais. Žinoma, minimalistinė tų objektų forma, sakykime, dizainas – irgi svarbi koncepcijos dalis. Jų materialumas pabrėžiamas, tačiau kartu tampa dematerializavimo(si) metafora. Taigi Krunglevičius kuria dematerializuotą skulptūrą kaip skaitmeninę garsų erdvę su šviesos, prasmės atmosfera.

Autorius tyrinėja ne tiek formaliąją erdvės (sąmonės) pusę, kiek politinės ir egzistencinės erdvės konstravimo mechanizmus, bet jų nedekonstruoja, nekritikuoja, tiesiog kuria tam tikras menamas nuasmenintas politines ir egzistencines situacijas, apibendrintus (technologinės) jausenos modelius.

Menininkas instaliuoja kūrinius taip, kad jie veiktų ir pavieniui, ir kartu, sudarydami foną, išreikšdami visumos idėją. Svarbus ir monochrominis parodos kodas, kai, pavyzdžiui, baltoje patalpoje dar baltesne spalva šviečia organinio stiklo stačiakampiai.

Mano galva, mažiausiai pavykęs, nes šiuolaikinio meno parodose gana įprastas, kūrinys „Nulis aido“ (2015 m.) – kištukas rozetėje su laidu, kuris baigiasi irgi kištuku. Tai jau iš tokios objektinių pokštų operos, kurią galima pavadinti šiuolaikinio meno konjunktūrine karikatūra...

Paroda ypač įdomi kaip naujausios Krunglevičiaus kūrybos, socioestetinių jo interesų miniretrospektyva, sukalta profesionaliai ir argumentuotai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tarptautiniame dainų festivalyje: visas būrys kylančių žvaigždžių

Neseniai Vilniuje praūžė galingas II Tarptautinis populiariosios vokalinės muzikos festivalis...

Buvusi balerina atskleidė Didžiojo Maskvos teatro užkulisius: jis virtęs „milžinišku oligarchų viešnamiu“ (47)

Tebesitęsiant Harvey Weinsteino seksualinio priekabiavimo skandalui, pasipylė ir daugiau istorijų,...

Tapybos parodą Vilniuje atidaranti menininkė Mykolė: gamtoje nėra politikos ir blogų istorijų (1)

Spalio 23 d., pirmadienį, Dailininkų sąjungos galerijoje atidaroma personalinė menininkės...

Stebėti jaunosios menininkų kartos tapybos tendencijas bei susipažinti su naujais talentais kvies 9-ąjį kartą (1)

Jau visai netrukus, spalio 26 dieną Vilniaus dailės akademijos parodų salėse Titanikas (Maironio...

N. Kazlaus laidoje – čekų kino grandas, „Oskaro“ laureatas Jiřís Menzelis (2)

Šį sekmadienį LRT laidoje „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus ” – pokalbis su...

Top naujienos

Perversmas, po kurio milijonai liks bedarbiais (71)

„Trumpuoju laikotarpiu visos inovacijos žudo darbo rinką – nauja inovacija reiškia skausmą,...

Italijoje apsilankęs lietuvis rado būdą, kaip turguje pavalgyti nemokamai (33)

Meluoja, kurie sako, kad kelionės yra brangus malonumas. Kartais jose galima prasisukti pigiau nei...

Metų seklys: lietuvius klaipėdietis Anglijoje paversdavo vergais – prostitutėmis ir juodadarbiais (12)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Tęsiama dingusio baikerio paieška: apie 80 žmonių kartu su ugniagesiais tikrina mišką ir vandens telkinius (296)

Šeštadienio rytą Aivaro Kilkaus šeima, draugai ir geros valios žmonės susirinko dar vienai...

M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Kai miegi ant parako statinės (165)

Lengvas yra gyvenimas santuokoje, bendrame versle ar partijoje, kai nekamuoja nepriteklius ir viskas...

Turtais ir prabanga besigiriančios buvusios „Olialia pupytės“ vyras pratrūko: visa tai – melas (286)

Milijonai sąskaitose, akcijos prestižinėje įmonėje, pilys Didžiojoje Britanijoje, prabangus...

Gyvai / „Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Juventus“ - „Nevėžis“

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Juventus“ - „Nevėžis“. Tiesiogiai iš Utenos.

Ispanijos vyriausybė apsisprendė paleisti Katalonijos administraciją ir surengti regiono valdžios rinkimus atnaujinta 16:53 (152)

Ispanijos premjeras Mariano Rajoy šeštadienį oficialiai paskelbė, kad jo vyriausybė imsis...

Kuo naujausia visuomenės apklausa nustebino V. Gaidį (60)

Naujausi „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikti „ Vilmorus “ tyrimai nustebino šios bendrovės...

Arbatpinigių dilema: kur, kiek ir už ką? (226)

Restorane, viešbutyje, bare ar net taksi automobilyje jau tapo įprasta palikti didesnių ar...