Laiptų apačioje sudžeržgė virdulys, ir Titas įsiklausė. Sulaikęs kvėpavimą, laukė kitų garsų. Pagal juos buvo lengva pasakyti, kas šeimininkavo virtuvėje - mama ar Oksana.
Bet virtuvėje vėl buvo tylu. Titas įtempė ausis. Mama visada joje krapštinėjosi nebyliai, it apdairi pelytė, ir net įsiklausęs negalėjai būti tikras, kad būtent ji krebžda prie viryklės. Su visomis širdies bradikardijomis ji tvirtai laikė šeimos ir verslo vadžias, šnekėjo taupiai ir niekados nesiskundė. Ji buvo tvirta, bet virtuvėje ji ištirpdavo tarsi gabalėlis margarino.
Dzingtelėjo stiklinės, ir jis aiškiai išgirdo kriokiantį čiaupą. Ne, ne - žinoma, apačioj buvo Oksana. Smulkutė, bet virtuvėje ji galėjo siausti atžagariomis rankomis, lyg kvanktelėjusi bendrabučio studentė.
Titas persisvėrė per lovos kraštą ir iš džinsų ištraukė mobilų telefoną. Rodė beveik dešimt. Jis dar kartą palaimingai nusižiovavo. Sekmadienis! „Jei tik ne tas pralaimėjimas vakar...“ - jis išsišiepė.
Titas vis dar vylėsi, kad štai Oksana išdygs tarpduryje, galbūt net pasiūlys kavos ar murktelėjusi įsliuogs į lovą mažam sekmadienio ryto nuotykiui. Bet laiptų apačioje skambčiojo indai, prabilo rusų radijo stotis, pakvipo kava, o žingsnių nebuvo. Nebuvo jokių abejonių, kad ji apačioje. Titas nubloškė antklodę, sugriebė trikampius, delnu žemyn nustūmė įkyrią erekciją ir įsispraudė į juos. Dar kartą nusižiovavo. Laiptais nerūpestingai nudunksėjo žemyn.
Oksana, pasisukusi nugara, stovėjo prie indaujos ir, maišydama kavą, šniurkščiojo. Dar iš vaikystės senas įprotis, kurio ji nesigėdijo ir nesiruošė kaip nors atsikratyti. Jos tamsiai raudonos bangos draikėsi ant chalato ir saulės, sutrupintos obelų šakų, žėrinčiuose likučiuose jos spindėjo lyg sirpstančios vyšnios.
„Nagi atsisuk! Noriu tavo bučinuko! Negi manęs negirdi?“ - jis siuntė jai mintis. Bet nuobodžiai tauzijo radijas, ir ji vis stovėjo gunktelėjusi prie puodelio. Prisėlinęs Titas kepštelėjo jos sruogas - į stambius rusvus kablius užlinkusias bangas. Ji krūptelėjo, o jos išgąsdinti jis tikrai neketino. Bet ji pagaliau pasuko galvą, čiuožtelėjo, suliūliavo jos bangos, ir, apkabinęs žmoną iš nugaros, įsikniaubė į jas. Titas judino šnerves ir į alkaną kūną traukė švelnų jazminų aromatą, užsimerkė. -Kaip gyvuoja mano mažytė?-jis pagaliau išmykė. Jos sruogos lipo prie jo lūpų.
Titas mėgo kreiptis į žmoną trečiu asmeniu. Net pats gerai negalėjo paaiškinti kodėl.
- Dobroje utro, malyš,....-pasistiebdama ji pakštelėjo vyrui į kaklą.
- Tu šįryt labai ankstyva, mažyte....- jis pabučiavo žmoną.
- Arba tu gana vėlyvas....-ji pasisukusi pagremžė vyro gauruotą krūtinę.
- Aha. Užsimiegojau. Bet juk sekmadienis,-Titas kedeno jos rusvas sruogas. „Pasigedau lovoje tavęs šįryt“, - nepridūrė.
„Kaip gerai, kad rytais ji niekada nešnekėjo apie rungtynes“, - pagalvojo.
Ji šyptelėjusi nudelbė akis. Susizgribo, kad tarp pirštų gniaužo arbatinį šaukštelį. „Ar ji tik neišsiduoda, kad nerami?“-pagalvojo, bet šaukštelis tarsi užstrigo tarp pirštų – nebuvo kur jo nukišti.
- Vakar buvai toks išvargęs. Ne juokas tokia įtampa. Baisios rungtynės. Atsikėliau dar prieš aštuonias. Man nereikia daug miego, - ji teisindamasi patraukė pečiukus. Pakėlė kavos puodelį, sekė pirštų galiukus. „Ar tik jie nevirpa?“ - stengėsi nesijaudinti.
Titas šyptelėjo.
Tėvams marčia nekrito į akį nuo pat pirmos dienos. Ypač įsišėlo motina. Gimdytojai, sužinoję apie vyriausiojo sūnaus žaibišką romaną Novosibirske, pasibaisėjo - jis, Titas Augustas, šeimos pasididžiavimas, teisės mokslų magistras ir moterų numylėtinis, taip neatsakingai įsikliopino į kažkokią sportinių šokių trupės šokėją. Rusę, beglobę mergiotę, buvusią vaikų globos namų auklėtinę. Argi jam trūko gražuolių dėmesio Lietuvoje? Ir kas jam šovė į galvą? Vesti benamę? Motina šiaušėsi, paburbėjęs tėvas nebyliai kilnojo vešlius antakius.
Augustienę apniko niekuo nepagrįsti įtarimai, o Augustas apsiramino. Juk galop tai buvo subrendusio vyro pasirinkimas. Sūnus turi savo gyvenimą. Juk Titui jau trisdešimt. Ne tėvui rūgštinti ir aitrinti sūnaus gyvenimą. Žinoma, vyresnysis Augustas slapčiai tikėjosi, kad sūnus į marčias parves kokią nors vietinę merginą, gal net kokio verslininko dukterį, kad su uošviu galėtų sėkmingai plėsti savo statybų bendrovės imperiją.
Bet jeigu taip jau išėjo, ką gi - gerai sūnui, gerai ir jam. Juk jo paties santuoka vilkosi per gyvenimą kaip tolygiai gergždžiantys karučio ratai. Su žmona, abu įpusėję septyniasdešimt, vis dar kartu dalijosi vedybiniu guoliu, abu tvarkė verslo reikalus, kartu pietaudavo restorane ir važiuodavo atostogų, bet jų santuoka labiau prilygo verslo sutarčiai, rodės, naudingai, bet kurios įsipareigojimai kėlė daugiau rūpesčių nei visos kitos kartu paėmus.
Senąjį Augustą labiausiai išgąsdino jų jaunėlio pasirinkimas. Še tau - kunigas. Nei jie vaikščiojo į bažnyčią, nei meldėsi, nei vaikus religingai auklėjo, o Kornelijus, baigęs mokyklą, pragydo: „Stosiu į seminariją!” Ir įstojo, ir baigė. Bet kaip taip - be žmonos, šeimos jaunam gražiam vyrui gyventi?..
Titas gobstė žmoną, ir ji tvilkė jį glotniais išlinkimais. Kai kliustelėjus puodukui per jos šonus nuvarvėjo keli tamsūs lašai, Oksana suniurnėjo. Pagaliau Titas klestelėjo ant kėdės prie lango. Kitame triaukščio gale įsikūrusių tėvų ir jaunųjų takeliai dažniausiai susikirsdavo čia, bendroje pirmo aukšto virtuvėje.
- Tu mano senius matei? - Titas maigė krūtinę.
- Ne... Kavos įpilt? - Oksana pakėlė kavinuką.
- Aha, šliūkštelėk truputį, - Titas paėmė telefoną, paspaudė jų numerį, bet ryšys buvo išjungtas. –Keista. Kur jie dingo? Nė nepranešė, kad negalės šįryt kartu su mumis papusryčiauti, - burbtelėjęs nusviedė mobilų.
„Kaip ji galėjo jų visą rytą nematyti, jei pati atsikėlė prieš aštuonias? Juk tėvai, ankstyvi vyturiai, sekmadieniais paprastai pusryčiauja čia. Kodėl jie sulaužė šeimos tradiciją šiandien? Ar kas nors įvyko tarp Oksanos ir uošvių, ko jis dar nežino? Kada gi motina nustos prieš jauną marčią šnypšti? Susitaikys su jo pasirinkimu? Patinka, nepatinka... Bet argi jiems vilktis teisėjų mantijas sūnaus gyvenime? Bet kaip nepaisyti tėvų, kurie pasiaukojo sūnų gyvenimui?“ - mintys sliuogė vangiai. Dar tik rytas. Bet puikus. Vasariškas.
Titas savo tėvus nuoširdžiai mylėjo ir gerbė. Titas visus mylėjo: tėvus, žmoną, brolį, komandos draugus, kaimynus. Spinduliavo šiluma, kurios niekam negalėjo būti per daug. Turėjo išaugti dar vienas kunigas. Augo Titas “chruščiovkėje” Taikos prospekte. Visa šeima glaudėsi vieno kambario bute pirmajame aukšte. Su nuolat apdūmijusiais langais į burzgiančią gatvę. Seniai tai buvo.