Dubingių piliavietė galėjusi būti Radvilų giminės tėvonija

Liepos mėn. 30 d. baigiasi archeologiniai tyrimai Dubingių piliavietėje (Molėtų raj.). Šiais metais vykdytų archeologinių tyrimų metu buvo atrastas ir atidengtas XV – XVII a. Radvilų rūmų pastato pamatų, rūsio ir pirmojo aukšto sienos fragmentas. Tyrimų vadovo dr. Albino Kuncevičiaus teigimu, 2005 m. kasinėjimų rezultatai leidžia spėti Dubingiuose buvus Radvilų šeimos tėvoniją, iš kurios ir kilę visi žymiausi šios giminės atstovai,- teigiama archeologų pranešime spaudai.

Pamatų išorėje rasta daug XVI – XVII a. buitinės keramikos, langų stiklo bei koklių, puoštų Radvilų herbu – ereliu, Žygimanto Augusto monograma, Madona su kriauše ir kitais siužetais. Toje pat vietoje aptikta XV a. moneta – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kazimiero denaras bei šachmatų figūrėlės fragmentas.

Molėtų savivaldybės lėšomis taip pat buvo nuvalytos griuvenos ir buvusios evangelikų reformatų bažnyčios vietoje. Atidengti visi šio renesansinio kulto pastato pamatai. Atlikti pirminiai numatomos Radvilų šeimos kapavietės vietos parengimo darbai. 2004 m. Dubingiuose buvo rasti Mikalojaus Radvilos Rudojo, Mikalojaus Radvilos Juodojo, Elžbietos Šidloveckos-Radvilienės ir Jonušo VI Radvilos palaikai, kuriuos numatoma perlaidoti buvusiosios evangelikų reformatų bažnyčios vietoje įrengtoje kapavietėje.

Tyrimus vykdė Vilniaus universiteto, Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ ir Lietuvos etnokosmologijos muziejaus specialistai. Tyrimų darbo grupei vadovavo dr. Albinas Kuncevičius. Atidengtų mūrų grafinį fiksavimą atliko Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ architektai. Dubingių piliavietės tyrimus numatoma pratęsti ir 2006 metais. Atidengtiems mūrams uždengti nuo aplinkos poveikio, pasak archeologų, Vyriausybės prašoma keliasdešimties tūkstančių litų.

Pasak istorikų, lietuvių kilmės didikų Radvilų giminė iškilo XVI a. pradžioje ir Lietuvos didikų gyvenime dominavo iki XVII a. pirmos pusės. Nors vėliau ją nurungė didikai Pacai, tačiau iki pat XVIII a. pabaigos Radvilų įtaka buvo didžiulė.

Istorikų teigimu, Radvilos yra kilę iš Kernavės apylinkių, Astikų giminės. Radvila Astikas istorijos šaltiniuose paminėtas 1477-aisiais. Nuo 1547 m. Radvilos turėjo Romos imperijos kunigaikščių titulą. Iš viso šioje giminėje suskaičiuojama beveik 350 narių.

Radvilų giminei jos klestėjimo laikotarpiu turtais nebuvę lygios Europoje. Radvilos valdė 23 pilis, 426 miestus ir miestelius, per 2 tūkstančius dvarų, daugiau kaip 10 tūkstančių kaimų. Jie turėjo atskirą kariuomenę, kuri kartais būdavo pajėgesnė už viso krašto kariuomenę.

Radvilų giminė Lietuvai davė daug žymių žmonių, gerų karvedžių ir valstybės veikėjų. Iš Radvilų giminės Lietuva susilaukė 37 vaivadų, 22 ministrų, nemažai kanclerių, iždininkų, etmonų, maršalkų, 3 vyskupų ir 1 kardinolo.

Iš visos Radvilų giminės žymiausias buvo Mikalojus Radvila Juodasis (1515-1565), ne tik užėmęs svarbiausius valstybės postus - buvęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kancleris ir Vilniaus vaivada bei Livonijos vietininkas, bet ir faktiškasis Lietuvos valdovas, nevainikuotas karalius.

Radvilų giminės atstovai buvo reformacijos LDK rėmėjai ir skleidėjai.

Protestantiškoji Biržų-Dubingių linija pasibaigė 1669 metais, o ilgiausiai išliko katalikiškoji Nesvyžiaus (Naugarduko) Radvilų linija.

Žymiausios Radvilų rezidencijos nuo XVI a. pabaigos buvo Vilniuje, Biržuose, Kėdainiuose, Nesvyžiuje (Naugarduke).