Ankstyvą vakarą prasidėjusį lietų įvairiausio amžiaus žmonės pasitiko “apsiginklavę” įvairiaspalviais skėčiais, botais bei lietpalčiais, tad dangui neliko nieko kita kaip po poros valandų pasiduoti ir užsukti kranelį. Kai kurių renginių po atviru dangumi programos buvo pavėlintos, o šiltame ir gaiviame vasaros ore kultūros nakties erdvės iki pat aušros šurmuliavo nuo lankytojų gausos. Penktąją kultūros naktį aplankė daugiau kaip 100 000 žmonių.
Penktojoje kultūros naktyje pirmą kartą vėlyvą vakarą duris lankytojams atvėrė visi pagrindiniai sostinės teatrai (Nacionalinis, Jaunimo, Rusų, Mažasis, Lėlės, Keistuolių), į specialias programas naktį pakvietė “Meno fortas”, “Menų spaustuvė”. Tiesa, patekti į spektaklius ir teatralizuotus koncertus patekti pavyko toli gražu ne visiems. Eilės nusidriekė ir prie rimtosios muzikos koncertų erdvių - Kazimiero ir Onos bažnyčių, Valdovų rūmų prieigų, Lukiškių aikštės, nuo jaunimo lūžo ir Teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemelyje įsikūrusi muzikos erdvė “Soulcatcher”, kurioje koncertavo “Solo ansamblis”, muzikos studijas Liverpulyje baigusi dainininkė Rasa Bubulytė ir elektroninės muzikos atstovai.
R. Bubulytė, pati grįžusi namo tik 6 ryto, džiaugėsi galimybe sudalyvauti kultūros naktyje ir kaip atlikėja, ir kaip žiūrovė: “Mums labai patiko dalyvauti šiame renginyje. Susirinko daugybė žmonių, kurie kitomis progomis ir nebūtų mūsų išgirdę. Apskritai atmosfera buvo puiki, džiugino publikos įvairovė – atėjo net klasiokų tėvai, kurie gyvena Utenoje. Pati kultūros nakties idėja šauni - Vilniaus senamiestis kompaktiškas ir suteikia galimybę užmesti akį į kone visus programos renginius. Smagu matyti šeimas, po vidurnakčio vaikštančius po miestą su mažyliais vežimėliuose”.
Vienu įspūdingiausių kultūros nakties renginių tapo prancūzų vaizdo menininkų N. Perge ir R. Dupont bei lietuvių poezijos grupės AVaspo” projektas “De Solitude”, remiamas Prancūzų kultūros centro. Vilniaus Universiteto Sarbievijaus kiemelyje įsikūrė didžiulė instaliacija - veidrodiniu principu sumontuota stiklinė dėžė, kurioje tris valandas vyko muzikos, poezijos ir judesio performansas.
Pasak grupės atlikėjos Gabrielės Labanauskaitės, šiame projekte buvo svarbus pats bendradarbiavimas ir naujas požiūris į tai, kas ir kaip gali vykti scenoje: “buvo įdomu, kaip erdvė transformuojama ne į tradicinę scenos aikštelę, o į parodos virtiną. Svarbus performatyvumo ir interakcijos aspektas – teksto, muzikos apjungimas įdomesnėmis priemonėmis ir sprendimais, kurių atradimui galimybes suteikė šiemetinė kultūros naktis”.
Didžiąją dalį nakties veikė Vilniaus dailės akademijos rūmai. Čia vyko renginys „Meno celės 2011“, kurio metu buvo įteiktas ir „Jaunojo dizainerio 2011“ prizas. Senoji Sereikiškių parko ledainė pakvietė į projektą, kurio kulminacija tapo vienintelio Lietuvoje ledo skulptoriaus Mindaugo Tendziagolskio žiūrovų akivaizdoje kuriamos ir žibintų šilumoje vėl tirpstančios mistinės skulptūros.
Daug kultūros nakties renginių vyko netradicinėse vietose ir naujose erdvėse. Pirmą kartą kultūros naktyje dalyvavęs Vilniaus Universiteto “Planetariumas” pakvietė į muzikinę kelionę žvaigždynais ir planetomis su “Saulės broliais”. Pasak planetariumo direktorės Danutės Sperauskienės, ekskursijose lankytojų buvo kur kas daugiau nei tikėtasi, tačiau apsaugos darbuotojų ir savanorių dėka, viskas praėjo sėkmingai.
Aklųjų biblioteka surengė eilę ekskursijų vaikams, jaunimui ir šeimoms tema “Žmonės su regėjimo negalia informacinėje visuomenėje”, kurių metu supažindino su Brailio raštu ir paties Luji Brailio biografija.
Bibliotekos atstovė Justina Gagarina džiaugėsi, kad susidomėjimas buvo toks didelis, kad visų norinčių nepavyko priimti. Dviejose ekskursijose apsilankė beveik šimtas lankytojų. “Nusivarėme nuo kojų, bet buvo verta. Prieš ir po renginio prašėme lankytojų užpildyti anketas su klausimais, kiek, kokios ir kur gauna informacijos apie žmones su sutrikusia rega ar akluosius. Džiugu, jog po ekskursijų atsakymai keitėsi – vadinasi, musų misija skleidžiant informaciją pavyko. Šaunu, jog apsilankymas aklųjų bibliotekoje ir bandymas rašyti Brailio raštu įtraukė ne tik vaikus, bet ir suaugusius, kurie teigė tikėjęsi patirti kažką nematyto, bet, kad bus taip šaunu - nelaukę. Buvo tokių, kuriuos iš bibliotekos buvo sunku net iškrapštyti. Mums tai didelis komplimentas ir svarbus darbo, ugdant visuomenės supratingumą, įvertinimas”, - įspūdžiais dalinosi aklųjų bibliotekos atstovė Justina Gagarina.
Netradicinėje ir bene labiausiai nuo renginių epicentro nutolusioje vietoje, ant „Eika verslo centro“ automobilių stovėjimo aikštelės stogo buvo parodyti du programos kino filmai. Specialiai „Tebūnie kino naktis!“ seansui buvo paruošta 200 kėdžių, sumontuota filmų rodymo aparatūra. Pasak „Eikos” atstovų, jų svečių laukė didžiausia prabanga – erdvi parkavimosi aikštelė, o geras kinas, puikus vaizdas ir garsas pritraukė didelį būrį žiūrovų.
“Iniciatyva patiko visiems, ypač tiems, kurie dirba aplinkiniuose verslo centruose ir susirinko į „darbinę” erdvę naktį leisti laisvalaikį kitaip. Kitąmet planuojame vėl dalyvauti kultūros naktyje ir pasiūlyti lankytojams daugiau interaktyvių pramogų”, - įspūdžiais dalinosi bendrovės „Eika” atstovė Vitalija Rutkauskaitė Kinas tradiciškai buvo rodomas ir ant žolės Sereikiškių parke, ir kino teatruose „Pasaka” bei „Skalvija”.
Neries pakrantėje prie Mindaugo tilto buvo piešiama „magiškuoju vandeniu“, o ryškiaspalviai piešiniai buvo ryškiai matomi ir kitoje upės pusėje.
„Įvyko jau penktoji kultūros naktis. Kai paryčiui grįžau namo pavargusiomis kojomis, bet šimtais įspūdžių, buvau laiminga, nes pamačiau tai, ką svajojau matyti: tūkstančiai kultūros nakties lankytojų vaikščiojo, šurmuliavo renginiuose... Nesklandumus ar smulkmenas atpirko laimingi žmonių veidai, fantastiškos menininkų idėjos, atgimęs, „verdantis“ ir pulsuojantis Vilnius”, - po renginio mintimis dalinosi „Tebūnie nakties” iniciatorė Daina Urbanavičienė.
