„Nors gana aktyviai domiuosi natūraliomis grožio ir sveikatingumo priemonėmis, keista, bet iki šios kelionės apie argano aliejų beveik nieko nežinojau. Apskritai netikiu jaunystės eliksyrų legenda, tačiau tai, ką pamačiau ir patyriau tame mažame Maroko kaimelyje man įstrigo iki šiol – ką tik išspausto aliejaus poveikis odai įstabus. Tuo stebėjausi net labiau nei dykumos didingumu“, - juokėsi J. Anusauskienė.
Garsi moteris pasakojo, kad kelionėse mėgsta apžiūrėti ne tik numindžiotus turistinius objektus, bet ir rečiau lankomas autentiškas vietoves, kurios apie šalį dažnai pasakoja daugiau ir išsamiau. „Paprašiau gido parodyti nepagražintą Maroko gyvenimą, tad pasileidome po dykumos kaimelius. Viename jų pamatėme, kaip moterys būriuojasi aplink kažkokį kubilą, o jis, pasirodo, pilnas vaisių kauliukų. Moterys rankiniu presu iš jų spaudė skystį, kuris, kaip pasakojo gidas, yra vienas didžiausių Maroko pasididžiavimų“, - sakė ji.
J. Anusauskienei čia pat pavyko įsigyti šiek tiek argano aliejaus, o vietos moterys paragino lietuvę juo pasitepti veidą, esą jis padeda išlaikyti odos stangrumą, maitina ir minkština ją, apsaugo nuo kenksmingų saulės spindulių. „Ir išties – netrukus pajaučiau, kad tas aliejus tarsi atšviežino mano odą, jausmas buvo malonus, tad nieko keisto, kad „užsikabinau“ ir apie arganą norėjau sužinoti viską“, - teigė moteris.
Pasak fotomenininkės, jai įspūdį paliko tai, kad iš šimto kilogramų argano vaisių kauliukų išspaudžiama vos vienas litras aliejaus, be to, kaip ir prieš šimtus metų, procesas vyksta rankiniu būdu. „Nieko nuostabaus, kad jis toks brangus, tiesa, argano miškų Maroke vis daugėja, tad jis tampa prieinamas ir paprastiems mirtingiesiems. Tai gera žinia visoms natūralaus grožio gerbėjoms“, - šypsojosi J. Anusauskienė.
Asmeninio archyvo nuotr.