Iš gilaus pogrindžio ištraukti ir puikiai sužibėję praėjusiame „Creeper Fest‘e“ „Mes repetuojame sekmadienį“ šįmet vėl linksmins „primitive mutant laptop‘n‘roll“ garsais, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai. Grupę sudaro keturios meniškos sielos, kurias, pasak jų, „apėmė negatyvus virusas“.
„Verslo Rizikos Rezervas“ susikūrė dar prieš penkioliką metų. Sklinda gandai, kad neformato sąvoka radijo stotyse atsirado būtent tada, kai VRR ten nusiuntė savo demo. O viskas prasidėjo dar gūdžiais 1993-aisiais. Žymi Lietuvos „indie“ asmenybė Marius Stavaris įkvėptas „The Fall“, „A Certain Ratio“ ir Mančesterio „indie“, įkurė VRR. Grupė buvo palankiai sutikta legendiniuose „Blogiausių grupių festivaliuose“ Geležiniame Kablyje. Jų disco post punk ritmai su intelektualaus cinizmo bei ironijos kupinais tekstai priverčia judinti kojas. O tokie hitai kaip „Vokiečių gatvė“, „Miręs Techno muzikos gerbėjas“ bei „Žirmūnų undinė“ skamba ne vieno Lietuvos alternatyvisto galvoje.
Šaltos ir rafinuotos „coldwave“ energijos pateiks lenkai „Hatestory“. Ši grupė susikūrė ant ankstesnio projekto - „Eva“ pamatų. Neilgai gyvavusi grupė 2002 metais buvo užsukusi ir į Lietuvą – grojo anuomet dar Sudeikiuose vykusiame festivalyje „Mėnuo Juodaragis“. Nors dalis muzikantų grojo ir kur kas stipresnio skambesio grupėje „Miguel and the Living Dead“, naujajame projekte jie vėl prisimena kaip skamba „Siouxsie“, „The Cure“ ar „X-Mal Deutschland“, ir grįžta prie „Eva“ ištakų.
Subtilaus kabaretinio ir akustinio skambesio į renginį įneš „Cinema Strange“ lyderio Lucas Lanthier projektas „The Deadfly Ensemble“. Lygiai prieš du metus Vilniuje vykęs grupės pasirodymas sulaukė pačių geriausių publikos įvertinimų. Dabar vėl turėsime progą nusikelti į Veimaro laikų Vokietiją ir įkvėpti gaivaus „retro“ aromato, persunkto siurrealizmo ir absurdo teatro doze. Tai – tarsi kreivas, senas, nespalvotas filmas. Turbūt ne veltui grupė nemažai dėmesio skiria vizualinei išraiškai. Visgi esmė yra muzika, kurioje galima rasti ir „Virgin Prunes“ šiurpios ekspresijos, ir „Current 93“ svajingumo.
„Sixteens” – tai dviejų žmonių, Kristen Louise ir Veuve Pauli, projektas, atversiantis jūsų klausai dar negirdėtų elektroninių garsų darinį. Jų stilistika sunku tiksliai įvardinti, todėl dažnai tenka pasitelkti įmantrius terminus, tokius kaip „death disco“ ar „experimental wave“. Darkyti ir aštrūs elektroniniai garsai piešia niūrias futuristines vizijas, kupinas pankiškos energijos ir 80-ųjų minimalizmo nostalgijos. Tarsi iš senų kompiuterių vidurių ištraukti sąskambiai maišomi su šaltais ir sintetintais Kristen ir Veuve vokalais.
Bene ekscentriškiausias festivalio atlikėjas - “Birth!” iš Los Andželo. Šis menininkas, sekantis tokių legendinių devinto dešimtmečio “synth punk” veikėjų kaip “Fad Gadget” pėdomis, tikrai nevengia provokacijų, o išgirdus jo muziką, kaip teigia vienas kritikas, norisi šokti ir trankytis tuo pačiu metu.
„Varsovie“ – 2004 metais Arnault Destal ir Gregory Catherina įkurta muzikinė institucija, pateikianti įdomią tamsaus roko ir postpunk sintezę. Abu veikėjai gerai pažįstami Prancūzijos pogrindyje. Jų gaivališka kūryba įkvėpta „Joy Division“, „Bauhaus“ ir ištisos kartos tamsios, dekadentiškos muzikos ir literatūros. Prisijungus trečiąjam nariui Yan Four 2006 metais atsirado galimybė patirti jų nešamą aistrą ir energiją gyvai. Tamsios urbanistinės vizijos papildo „Joy Division“ energija pulsuojančią muziką, kuri tiek prancūziškai subtili, tiek isteriška, o dainavimo maniera primena prancūzų alternatyvos veteranus „Noir Desir“.
Šaltoje Skandinavijoje irgi gali gimti nesveikai energinga postpunk muzika. Tą puikiai įrodo ekstravagantiški Švedijos pankai „Zombie Zex“. Laukinė energija, pašėlę ritmai išsklaido abejones: šie vyrukai tikrai daug kartų prasuko ankstyvosios Nick Cave grupės „The Birthday Party“ ir galingųjų „Ausgang“ įrašus, bet ne tik – jų muzika neša mus į dar senesnius laikus, nes joje apstu ir „The Doors“ psichodelikos bei gaivališkumo.
„Scary Bitches“ ketveriukė kritikų vadinama tiesmukiška ir kalančia į klyną vampyrų gauja. Trenkti tekstai, „horror“ tematika persunktas juodas humoras, nesveika energija ir krūva hitų, nuolat besisukančių progrindžio šokių aikštekėse, padarė šią grupę labai mėgstama tamsesnės alternatyvios muzikos gerbėjų tarpe. Rokenrolas čia sumišęs su beprotiško humoro doze bei absurdiškai žavingu įvaidžiu.
Festivalį su trenksmu užbaigs 1997-aisais susikūrę „Bloody Dead and Sexy“ (nuotraukoje), įrodę, kad kokybiškas „deathrock“ gimsta ne tik Amerikoje, bet ir Europoje. Aštriomis gitaromis, niūriomis nuotaikomis bei jaunatviška energija pasižymintys vyrukai greitai subūrė nemažą gerbėjų armiją. Vėliau sekę koncertai su žymiausiais savo žanro atstovais bei debiutinis albumas „Paint It Red“, kuriame buvo ir vienas didžiausiu šokių aikštelių hitų „Bloody Rose“, įtvirtino grupės statusą roko scenoje. 2005-aisiais išėjęs paskutinis darbas „Narcotic Room“, parodė dar vieną grupės veidą. Pastarajame albume atlikėjai nėrė į eksperimentus ir jų muzikoje atsirado psichodelinių nuotaikų.
