M. Gibsonas, kurio filmas atspindi tradicinio Romos katalikų tikėjimo dogmas, trečiadienį prognozavo, kad ginčai dėl jo kūrinio dar labiau sustiprės, kai jis pasirodys kino teatruose vasario 25 dieną, Pelenų trečiadienį.
"Manau, kad blogiausia dar ateityje, - australų aktorius Orlando mieste po filmo pristatymo pareiškė 4,5 tūkst. evangelikų Bažnyčios kunigų. - Noriu tikėtis, kad aš klystu".
M. Gibsonas savo filmu siekė detaliai pavaizduoti, kokias kančias patyrė Jėzus Kristus, norėdamas atpirkti žmonijos nuodėmes, tačiau jo filmą galima interpretuoti ir kaip bandymą dėl jo mirties apkaltinti žydus.
Žydų lyderiai jau keli mėnesiai garsiai įspėja, kad bet koks filmas, paremtas Evangelijos žodžiais apie Jėzaus Kristaus gyvenimą ir mirtį, gali paskatinti žmones apkaltinti žydus dėl Dievo sūnaus nužudymo ir pakurstyti antisemitizmą.
"Juostoje žydų vaizdavimas yra problematiškas, - trečiadienį po kitos ikipremjerinės filmo demonstracijos pareiškė Čikagos rabinas Davidas Sandmelas. - Žydų vaidmuo "teisme" ir nukryžiuojant Jėzų Kristų yra perdėtas", - jis sakė laikraščiui "Chicago Sun-Times".
Visose keturiose Evangelijose teigiama, kad to meto žydų religiniams vadovams nepatiko naujasis maištingas pamokslininkas ir jie ragino kraštą okupavusius romėnus jį nužudyti. Į filmą taip pat įtraukta apaštalo Mato aprašyta scena, kai žydų minia reikalauja nukryžiuoti Jėzų Kristų ir sako: "Tegul jo kraujas sutepa mus ir mūsų vaikus".
Šios ir kitos vietos ištisus šimtmečius kurstė krikščionių antisemitizmą, kuris savo žiauriausią apraišką įgavo holokauste.
Skirtingai negu žiūrovai žydai, krikščionys į "Kristaus kančią" reaguoja labai teigiamai, įžvelgdami jame įrodymą, jog Dievas taip mylėjo žmones, kad norėdamas atpirkti jų nuodėmes paaukojo savo sūnų. Anot krikščionių teologų, filmas sukelia reakciją, prilygstamą amerikiečių išgyvenimams po 2001 metų rugsėjo 11-osios tragedijos.
"Jis sukelia krikščionims gilų emocinį atgarsį, panašų į emocijas po rugsėjo 11-osios", - teigia Popiežiškosios Biblijos komisijos narys ir Čikagos katalikų teologų sąjungos pirmininkas tėvas Donaldas vyresnysis. Tikintys krikščionys, anot jo, į filmą reaguoja kaip "žmonės reagavo matydami, kaip ugniagesiai ir policininkai aukoja savo gyvybę, mėgindami gelbėti žmones... yra daug smurto, bet ir pasiaukojimo taurumo ir grožio".
Tarp įtakingų krikščionių, kuriems patiko naujasis M. Gibsono filmas, yra JAV nacionalinės evangelikų asociacijos vadovas Tedas Haggardas (Tedas Hagardas) ir keli kardinolai. Buvo teigiama, kad filmą palankiai įvertino ir popiežius Jonas Paulius II, bet Vatikanas vėliau atitinkamą pranešimą paneigė.
Romos katalikų Bažnyčia atsisakė antisemitiškojo Evangelijos aiškinimo 1965 metais per Antrąją Vatikano tarybą, per kurią užfiksavo, kad Jėzaus Kristaus mirtis buvo jo dieviškosios misijos dalis.
Nepaisant to, "Kristaus kančia" sukėlė tam tikrą tarpreliginių santykių įtampą, o reakcija į šį filmą bus savotiškas lakmuso popierėlis, parodysiantis, ar krikščionys ir žydai iš tikrųjų nori geresnių santykių, teigia teologai.
Tik lotynų ir aramėjų kalba sukurtas filmas, kurio visas 25 mln. JAV dolerių kūrimo išlaidas iš savo kišenės padengė aktorius M. Gibsonas, buvo baigtas filmuoti Italijoje praėjusių metų balandžio mėnesį. Pagrindinius vaidmenis atliko Jamesas Caviezelis (Džeimsas Kaviezelis) ir Monica Bellucci (Monika Beluči). Prieštaringasis filmas debiutuos JAV vasario pabaigoje iškart 2 tūkst. kino teatrų.