Tu taip išsigandai, kad pasislėpei nuo ekrane paleistos kulkos. Po to viską supratai – Fernando Meirelles „Dievo miesto“ (Cidade De Deus, 2002) triumfas nebuvo atsitiktinis, dabar tu seksi kiekvieną jo žingsnį. Filmai tarpusavio bendrumą dalijasi tik kulinariškame muzikos ritmų skenavime ir teisybės ieškojime. Net savo išvaizda kūriniai skirtingi kaip diena ir naktis. „Sodininke“ kadras toks intymus, kad Ralphas Fienesas užrašytas tarp filmo operatorių (dalį scenų jis filmavo personaline kamera). Jo žingeidi žmona, įkišusi nosį gerokai per giliai, miršta neaiškiomis aplinkybėmis tam, kad pasyvus diplomatas pabustų iš letargo ir pradėtų mėsinėti Afriką suraizgiusius tarptautinių interesų labirintus. Išplėsk akis, įtempk mintis, po dviejų valandų jausies keistai. 8/10 (aut. Tomas Auksarankis)


„Labanakt ir sėkmės“ (Goodnight & Goodluck). Jau matau kaip imi prunkšti – George’as Clooney, plastmasinis gražuolis iš ligoninės priimamojo ir J-Lo tarpkojo, žaidžia režisierių! Bet taip gali daryti nebent jei pamiršai, jo vos prieš kelis metus tau labai patikusią „Pavojingo proto išpažintį“ (Confessions Of A Dangerous Mind, 2002). O jei žinia apie dar vieną rimtą Clooney užsiėmimą tavęs nė kiek nenustebino, laikyk ranktūrius, nes jie vis bandys išsprūsti. Konspiracinių logoritmų ir žurnalistinės pravdos konfliktas, aprimstantis tik muzikinių džiazo pauzių metu, ramiu balsu užsiūbuoja kaip mažas laivelis. 50-uosius nurengti bandantis filmas yra paremtas (be abejo, be abejo) tikrais faktais ir viskuo, kas vėliau atneša kritikų liaupses. Bet nebūkime ciniški, tiek partizaniškai budrių žurnalistų rinktinė, tiek pagrindinis akmenveidis Davidas Strathairnas (vaidinantis publicistą Edą Murrow), kuriam neišvengti serijinių žudikų, ar sadistiškų tėvų vaidmenų pasiūlos, suauga su filmu ir sąmoningai nudvispalvintu laikotarpiu. „Labanakt ir sėkmės“ yra raudonieji ikrai mūsų galvoms, staiga vėl skaičiuojančioms žodžio ir minčių laisves. 7/10 (aut. Tomas Auksarankis)

„Sirijana“ (Siriyana). Manipuliacija, korupcija, tikėjimas, teisingumas ir terorizmas. Tik be aiškių geriečių ir blogiečių. Holivudas jau švyturiuoja dviem auksiniais gaubliais, tuo tarpu eilinis žiūrovas pameta dešimtą siužeto liniją ir keikiasi painiava. „Narkotikų kelio“ (Traffic) scenarijaus autorius, dabar „Sirijanos“ režisierius Stephenas Gaghanas, remdamasis CŽV agento Roberto Baerio prisiminimų knyga ir pasakojimais, užsimojo pavaizduoti tarptautinę naftos pramonę iš visų pusių. CŽV, šeichų ir princų ambicijos, korporacijų interesai, imigrantai ar paprasčiausias šeimos gyvenimas persipina su politika ir tampa jos dalimi. Personažų virš 70 – štai kaip stengtasi išlaikyti kuo objektyvesnį reginį. Skirtingų požiūrių ne mažiau – tačiau kiek teisingų? Visko priežastis ir mama – nafta. Ji jungia interesus, nesvarbu, kad priešingų krypčių, ji yra pagrindinis veikėjas. 7/10 (aut. Laura Kazbaraitė)

Vasarį mes žiūrėsime:
„Vilniaus getas“
„Desantininkai“ (Jarhead)
„Ties jausmų riba“ (Walk The Line)
„Geišos išpažintis“ (Memoirs Of Geisha)
„Suplanuotas nusikaltimas“ (Crimen Ferpecto)

Vasarį mes nežiūrėsime:
„Puikybė ir prietarai“ (Sense & Sensibility)
„Sklinda gandai“ (Rumour Has It)
„Viščiukas Cypsius“ (Chicken Little)

Kovą mes žiūrėsime:
„Sulūžęs kalnas“ (Brokeback Mountain)
Seniai nebuvo filmo, kuris taip negailestingai viską susišluotų. Visa Amerika priklaupė ant abiejų kelių prieš paprastą dviejų kaubojų meilės vesterną. Angas Lee, jau ne kartą kėlęs prizus į dangų, dabar įkvepia prieš paskutinįjį - Oskarą. Bet ar priziškumas nekelia įtarimo, ar tikrai subtiliai paslėptas magnetas apdovanojimams, ar filmas turi širdį ir kryptį? Kritikai lyg jaunamartė sako „taip“, bet mes nepatikėsime, kol nepamatysime. O pamatysime kartu, nes kovo mėnesį – dar viena išskirtinė „Pravda“ sekta.

Šaltinis
Žurnalo "Pravda" informaciją skelbti, cituoti ar kitaip naudoti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be "Pravda" sutikimo neleidžiama.
Pravda.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją