Visgi, būtų sąžininga pasakyti, kad Q. Tarantino niekam niekada ir nesakė, kad kurs istoriškai tikslų filmą. „Vieną kartą Holivude“ yra pasaka, ir jeigu jums reikia konkrečių to įrodymų, pakanka dar kartą perskaityti filmo pavadinimą, primenantį pasakos pradžioje paprastai pasakomą frazę. O pasakos niekada nėra istoriškai tikslios.
Tačiau Q. Tarantino filme septintojo dešimtmečio Holivudas yra taip tiksliai pavaizduotas, kad sunku atrasti kokių netikslumų pačioje aplinkoje, kostiumuose ar net filmo nuotaikoje. Visgi žiūrovams būtų naudinga įvardyti tikrus, švelniai tariant, nukrypimus nuo realios istorijos. Svarbus perspėjimas nemačiusiems filmo: šiame straipsnyje bus atskleista daug siužeto detalių, o taip pat ir jo pabaiga.
Koks netikėtumas! Rickas Daltonas ir Cliffas Boothas niekada neegzistavo.
Nekalbant apie filmo pabaigą, kurią aptarsime vėliau, didžiausia „Vieną kartą Holivude“ filmo netiesa iš esmės yra visa šio filmo istorija. Filmas pasakoja apie Ricką Daltoną (kurį vaidina Leonardo DiCaprio) – kaubojų aktorių, kuris kažkada vaidino savo vesterniškame TV seriale, o dabar jam tenka vaidinti savaitės blogiuką. Jo geriausias draugas visų galų meistras ir asmeninis vairuotojas – Cliffas Boothas, kurį vaidina Bradas Pittas.
Tačiau abu šie veikėjai yra išgalvoti. Jie išgalvoti, jų istorija išgalvota, ir jų ryšys su Sharon Tate niekada neegzistavo, nes juk jie patys neegzistavo. Visgi pats filmas yra labiau susijęs su šiais dviem Q. Tarantino išgalvotais vyrukais, o ne Sh. Tate ar Charleso Mansono šeima. Realūs to meto Holivudo veikėjai yra meistriškai įpinti į šių dviejų veikėjų istoriją, tad labai sunku atskirti, kur yra realioji šios istorijos dalis.
Anot „Esquire“, C. Bootho ir R. Daltono draugystė yra labai panaši į tą, kuri siejo legendinį aktorių Burtą Reynoldsą ir kaskadininką Halą Needhamą. Kaip ir B. Pitto suvaidintas C. Boothas, H. Needhamas buvo tvirtas, ištikimas ir šaltakraujiškas. Jiedu penkerius metus kartu gyveno vienuose namuose ir „niekada nėra susipykę“. Beje, B. Reynoldas turėjo atlikti nedidelį vaidmenį filme „Vieną kartą Holivude“, tačiau mirė nespėjus nufilmuoti tos scenos.
Kai kurie, bet ne visi, TV serialai ir filmai „Vieną kartą Holivude“ juostoje buvo išgalvoti
Jeigu jau Rickas ir Cliffas nebuvo realūs žmonės, tai būtų logiška manyti, kad ir serialas, kuris juos išgarsino, taip pat nebuvo tikras. Kaip rašo „Bustle“, serialas „Bounty Law“ buvo išgalvotas šiam filmui, tačiau Q. Tarantino sakė, kad šiam išgalvotam serialui didelės įtakos turėjo vienas vesterninis to meto serialas „Wanted Dead or Alive“.
Be to, italų filmai „Kill Me Quick, Ringo, Said the Gringo“, kuriuose filmo „Vieną kartą Holivude“ pabaigoje suvaidina Rickas, taip pat buvo išgalvoti. Neįtikėtinai rasistinis filmas „Red Blood, Red Skin“ taip pat nebuvo tikras, tačiau jį įkvėpė vienas realus to meto filmas.
Visgi ne visi serialai ir filmai buvo išgalvoti. Serialas „The FBI“ iš tiesų egzistavo ir buvo rodomas nuo 1965 iki 1974 metų. Be to serialas „Lancer“, kuriame Rickas Daltonas vaidino tuo metu, kai išgyveno vidutinio amžiaus krizę, taip pat buvo realus.
TV serialai Holivude septintajame dešimtyje tikrai nebuvo taip filmuojami
Nepaisant visų Q. Tarantino pastangų skirti daug dėmesio detalėms, jam pavyko toli gražu ne viskas. Kaip nurodo NPR, septintojo dešimtmečio kinematografija tikrai nebuvo tokia, kaip šiais laikais. Tačiau R. Daltono kviestinis vaidmuo seriale „Lancer“ buvo filmuojamas maždaug taip, kaip tai darytų šiuolaikinio filmo kūrėjas: ilgais dubliais ir įmantriu kameros darbu.
Iš tiesų septintajame dešimtmetyje darbas televizijoje buvo gerokai sunkesnis, nei rodoma šiame filme. Filmo „Vieną kartą Holivude“ kinematografas Robertas Richardsonas leidiniui „IndieWire“ sakė, kad toks sprendimas buvo tikslingas. Q. Tarantino tikrai nešvaistė laiko, žiūrėdamas to meto vadinamųjų spagečių vesternų prieš filmuodamas tas scenas. „Tokio įmantrumo lygio ir kameros judėjimo anuomet tikrai nebūtų buvę, – sakė jis. – Iš tiesų tai yra Quentino sprendimas. Jis norėjo jį paversti savo kitokiu vesternu. Ir jam pavyko.“
Katytės personažas realiame gyvenime taip pat neegzistavo
Iš visų Ch. Mansono šeimos narių, pavaizduotų filme, Katyte vadinama veikėja buvo labiausiai išplėtotas ir įsimintiniausias personažas. Tačiau šis personažas tik iš dalies yra paremtas realiu asmeniu. Kaip rašo „Bustle“, iš tiesų C. Mansono šeimai priklausė tokia Kitty Kat (tikras vardas Kathryn Lutesinger), kuri pabėgo iš rančos po Ch. Mansono arešto ir vėliau tyrėjams suteikė itin svarbios informacijos, kuri padėjo išaiškinti Sh. Tate ir jos draugų nužudymą.
Realioji K. Lutesinger gerokai skyrėsi nuo Katytės personažo. Pastaroji tvirtai tiki Ch. Mansono šeimos idėja ir yra akivaizdžiai įsimylėjusi Ch. Mansoną, rančoje ji jaučiasi kaip namie. K. Lutesinger nesijautė priklausanti šeimai ir kartais net nesutarė su Ch. Mansonu.
Kartą ji užmigo per jo veikiausiai ilgą ir egocentrišką kalbą, o atsibudo nuo jo smūgių į veidą. Tad ji tikrai nebuvo ta laisva dvasia, kaip vaizduojama filme. Veikiausiai galima sakyti, kad filmo kūrėjai tiesiog norėjo merginos su panašiu vardu.
Romano Polanski ir Sharon Tate romanas tikrai nebuvo toks pasakiškas
Filme R. Daltonas gyvena šalia Romano Polanski ir Sh. Tate. R. Polanski istoriškai yra labiau žinomas dėl to, kad Amerikoje padarė nelabai gerų dalykų ir vėliau pabėgo nuo teisingumo į Prancūziją, norėdamas išvengti bausmės. O S. Tate prisimenama kaip viena iš brutalios Ch. Mansono šeimos narių įvykdytos žmogžudystės aukų.
Filme „Vieną kartą Holivude“ jie yra vaizduojami visai kitaip: jie yra daug keliaujanti ir vakarėlius mėgstanti pora, kelianti pavydą jau ir taip sudėtingam L. DiCaprio vaidinamai personažui.
Sh. Tate istorija yra meistriškai įpinta į filmo siužetą, ir jos sesuo Debra Tate sakė, kad Margot Robbie vaidyba jai padarė tokį įspūdį, kad ji manė gavusi galimybę dar kartą gyvai pamatyti savo seserį.
Tačiau filme nutylima apie kelias R. Polanski ir Sh. Tate romano detales, apie kurias buvo papasakota 2016 metais pasirodžiusioje knygoje „Sharon Tate: A Life“. Joje teigiama, kad R. Polanski buvo labai kontroliuojantis žmogus, kartais žiaurus ir dažnai versdavo savo žmoną vartoti narkotikų ir dalyvauti žeminančioje seksualinėje veikloje, kurią filmavo, o vėliau per vakarėlius vaizdo medžiagą rodydavo draugams.
To tikrai nematome filme, kur jų ryšys vaizduojamas itin teigiamoje šviesoje. Žinoma, filmas juk iš tiesų nebuvo apie ją, tačiau apie jėgas, kurios veikė už jos asmeninio Holivudo burbulo ribų.
C. Boothas filme pabėga nuo Mansonų, tačiau realiam kaskadininkui taip nepasisekė
C. Bootho veikėjas iš dalies buvo sukurtas pagal kaskadininko Halo Needhamo gyvenimą. Tačiau taip pat esama ir kitų žmonių gyvenimo elementų. Filme Cliffas atsiduria George‘o Spahno rančoje, kurioje gyveno būrys grėsmingų hipių. Cliffas kažkada dirbo su George‘u ir sunerimo, kad naujiesiems rančos gyventojams šeimininko interesai gali nelabai rūpėti.
Cliffas išdrįsta susidurti su hipių kompanija, kad patikrintų, ar George‘ui viskas yra gerai. Vėliau jis pamato, kad vienas iš Ch. Mansono pakalikų peiliu pradūrė jo automobilio padangą.
Kaip skelbiama tinklalapyje „Charles Manson: The True Story“, iš tiesų egzistavo realus kaskadininkas Donaldas Shea, kuris dirbo G. Spahno rančos prižiūrėtoju. Jis nesutarė su Ch. Mansonu. Dar blogiau, jis pasiskundė George‘ui dėl Ch. Mansono šutvės ir pasakė, kad visiems būtų gerai, jei Ch. Mansono šeimynėlė išvyktų. Nereikia ir sakyti, kaip sureagavo Ch. Mansonas. Jis liepė nužudyti D. Shea ir palaidoti ant netoliese esančios kalvos.
Vienas iš vyrukų, atsakingų už D. Shea mirtį, buvo Steve‘as Groganas. Filme jis yra tas vyrukas, kuris praduria Cliffo automobilio padangą, o vėliau gerokai gauna už tai į kaulus. Tad šią sceną galima vadinti tam tikru kinematografiniu atpildu už D. Shea mirtį.
Veikiausiai nėra buvę, kad Bruce‘ą Lee būtų sumušęs kaskadininkas
Švelniai tariant, keli legendinio kovos menų meistro Bruce‘o Lee gerbėjai nebuvo labai patenkinti tuo, kaip jis buvo pavaizduotas filme „Vieną kartą Holivude“. Q. Tarantino Bruce‘o Lee versija yra arogantiškas šunsnukis, kuriam B. Pitto vaidinamas Cliffas Boothas duoda į kaulus. Ir tai nebuvo tiesiog keli smūgiai lygioje kovoje: C. Boothas gerai prikūlė B. Lee ir taip sviedė jį automobilio šoną, kad jame pasiliko B. Lee dydžio įlenkimas.
Žinoma, itin mažai tikėtina, kad kažkas panašaus būtų įvykę realiame gyvenime. Kaip byloja B. Lee legenda, jis tik kartą yra pralaimėjęs, ir tai buvo tuomet, kai jam buvo 13 metų. Tad jo tikrai nėra nugalėjęs kažkoks nusmurgęs kaskadininkas.
B. Lee veikiausiai nebuvo su Jay Sebringu nužudymo dieną
Filmas baigiasi dar prieš Ch. Mansono šeimos nariams įvykdant žmogžudystes. Tačiau yra kelios aliuzijos į tai, kas galėjo įvykti po realiųjų žmogžudysčių. Iš pradžių niekas negalėjo įsivaizduoti, kas būtų norėjęs nužudyti Sh. Tate ir jos draugus. O R. Polanski buvo įsitikinęs, kad tai buvo kažkas, ką jie pažinojo. Ir kurį laiką jis įtarė Bruce‘ą Lee.
Kaip rašo „Esquire“, net sklido gandų, kad nužudymo dieną jis buvo su viena iš aukų – Jay Sebringu.
Tačiau filme „Vieną kartą Holivude“ matome, kaip B. Lee treniruojasi su J. Sebringu dieną prieš Ch. Mansono šeimos triukšmingą kelionę „Cielo Drive“ gatve, tačiau tai vis yra paremta nepagrįstais gandais. Nėra jokių įrodymų, kad tą dieną B. Lee buvo su J. Sebringu, ir B. Lee našlė negalėjo prisiminti, kad jis būtų ten važiavęs ar kad tai būtų užrašyta jo treniruočių žurnale.
R. Polanski ir Sh. Tate šalia neturėjo kaimynų, kaip kad parodyta filme
Filme R. Polanski ir Sh. Tate nėra tiesiog R. Daltono kaimynai. Jie gyvena labai arti. Jų namai stovi taip arti, kad Rickas šnekasi su J. Sebringu per Sh. Tate apsaugos vartus, stovėdamas savo kieme. Tačiau realiame gyvenime šalia R. Polanski namo iš tiesų nieko nebuvo.
Šalia namo adresu 10050 „Cielo Drive“, kuriame 1969 metų vasarą gyveno R. Polanski ir Sh. Tate, niekas nestovi. Kaip rašoma knygoje „Helter Skelter: The True Story of the Manson Murders“, „Cielo Drive“ yra siaura gatvelė, vedantį iki namo, o pats namas stovi už maždaug trisdešimties metrų nuo vartų, prie kurių kalbėjosi Rickas ir Jay.
Ir labai mažai tikėtina, kad koks nors kaimynas būtų girdėjęs, kaip kokią šiltą popietę Sh. Tate būtų garsiai leidusi muziką, nes artimiausias kaimynas gyveno už maždaug šimto metrų. Tad Q. Tarantino sau leido gana laisvai reikštis kalbant apie nekilnojamąjį turtą, pridėdamas kelis namus.
Linda Kasabian nepaspruko automobiliu
Tikrai nėra nieko komiško kalbant apie Sh. Tate ir jos draugų nužudymą ankstyvą 1969 metų rugpjūčio 9-osios rytą. Tačiau Q. Tarantino nebūtų Q. Tarantino, jeigu ko nors siaubingo nepaverstų absurdiškai komišku. Filme mes matome, kaip keturi žudikai kopia į kalvą, apsiginklavę žudymo įrankiais, ir pasirengę įvykdyti Ch. Mansono įsakymą. Ir tuomet viena iš jų – Linda Kasabian – sustoja ir kitiems sako, kad automobilyje paliko savo peilį. Texas Watsonas duoda jai raktelius, o po kelių akimirkų likę trys stebi, kaip ši išvažiuoja automobiliu.
Ši scena taip pat buvo išgalvota. Kaip nurodo „Bustle“, Linda Kasabian nedalyvavo žudant ir ji tikrai nepabėgo. Ji nuvežė Ch. Mansono šeimą iki vietos ir „stovėjo sargyboje“. Tačiau pamačiusi dalį išpuolių ji nusileido nuo kalvos iki automobilio ir laukė ten, kol žudikai pabaigs savo darbą.
Vėliau Linda Kasabian buvo pagrindinė prokurorų liudininkė, kuri už liudijimą buvo visiškai atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.
Ir galiausiai pabaiga. Ji tikrai nebuvo tokia, kokia buvo parodyta
Na, visi žino, kaip baigėsi tikroji istorija: žudikai surišo Sh. Tate ir jos draugus ir juos mirtinai subadė, kol jie meldė pasigailėjimo. Sh. Tate, kuri buvo aštuntą mėnesį nėščia, sulaukė 16 dūrių.
Q. Tarantino pasakos pabaiga buvo visai kitokia. Ch. Mansono šeimos nariai ateina į R. Daltono namus adresu 10050 „Cielo Drive“ ir čia susitinka su C. Boothu, kuris ką tik buvo parūkęs LSD išmirkytą cigaretę ir nebuvo tikras, ar viskas, kas vyko šalia, buvo tikra. Jis atpažino atvykėlius, nes buvo juos matęs G. Spahno rančoje, tačiau jis negalėjo prisiminti T. Watsono vardo.
„Aš velnias, – pasakė Texas, atkartodamas frazę, kurią tikrasis T. Watsonas pasakė Sh. Tate ir jos draugams. – Ir atvykau atlikti velnio darbo.“
„Neee, – atsakė Cliffas. – Viskas yra daug kvailiau.“
Ir tuomet Cliffas užsiundo savo šunį, ir jie visi miršta. Na, du žmones šuo gracingai papjauna, o dar viena mergina miršta po to, kai Cliffas kelis kartus trenkia jos galvą į seną telefoną. Viena iš dviejų merginų iškrenta pro langą ir atsiduria baseine, o vėliau Rickas ją pribaigia liepsnosvaidžiu.
Ir tai yra dar vienas garsiosios Q. Tarantino alternatyviosios realybės pavyzdžių. O kad galėtume grįžti į praeitį ir duoti blogiukams to, ko jie nusipelnė.... Tuomet nusiprausę TV kaubojai galėtų susidraugauti su Sh. Tate ir laimingai sau gyventi.
