Merdinčiam Panevėžio „Garsui“ - žiūrovų palaikymas

Kultūros centras „Garsas“ greičiausiai gyvuoja paskutinius mėnesius. 40 tūkstančių litų, kuriuos Savivaldybė žada skirti pastatui išlaikyti, ilgam neužteks. Nors vis garsiau kalbama apie Kultūros centro žlugimą, pavieniai gyventojai rengiasi stoti į kovą už seniausio ir vienintelio miesto kino teatro išlikimą.

Ne vienas miestietis „Panevėžio balso“ redakcijoje teiravosi, ar dar nesiimama žygių Kultūros centrui gelbėti. Kultūros centro direktorė Genė Pučinskienė sakė: „Žmonės skambina, ateina pas mane, teiraujasi, ar nerenkami parašai, nerengiami piketai dėl „Garso“ išlikimo, tikina mielai prie to prisidėsiantys.“

Prisimena „Lietuvos“ likimą

Rašyti raštus, rengti piketus panevėžiečius, ko gero, įkvepia vilniečių protestai dėl kino teatro „Lietuva“ naikinimo. 1965 metais pastatytas, greitai išpopuliarėjęs ir visos šalies gyventojų pamėgtas didžiulis kino teatras 2002-aisiais parduotas „VP Market“ grupei. 2006 metų pabaigoje jį įsigijo bendrovė „Rojaus apartamentai“. Vilniečių protestai kilo dėl stambaus kapitalo sumanymo likviduoti šį kino židinį. Buvo surinkta per 7000 parašų, rengti piketai, protesto akcijos.

Panevėžio „Garsas“ savo pradžią skaičiuoja nuo 1928-ųjų - Respublikos gatvėje atidarytas pirmasis kino teatras „Sirena“. Po vienuolikos metų čia pradėti rodyti pirmieji įgarsinti filmai. Kino teatras pavadintas „Garsu“. 1968 metais toje pačioje vietoje pastatytas tais laikais itin modernus pastatas. Prestižinis kino teatras „Garsas“ panevėžiečių labai mėgtas, prie bilietų nusidriekdavo didžiulės eilės. 1999-aisiais atliktas kapitalinis remontas, pastatas tarsi atgimė naujam gyvenimui. Dabar viskas liko praeityje, tolesnis „Garso“ likimas nežinomas.

Kovoti dėl Kultūros centro ketina nemažai panevėžiečių. Tik, pasak netoli „Garso“ gyvenančio ir visą gyvenimą jį lankančio panevėžiečio Vytauto, vis dar neatsiranda lyderio, galinčio suvienyti visus „Garso“ gerbėjus.

Išlaikyti nebenori

Praėjusiais metais kultūros centro „Garsas“ pastatui išlaikyti miesto Savivaldybė buvo skyrusi 195 tūkstančius litų. Šiemet, G.Pučinskienės nuomone, norint išlaikyti centrą būtina gauti ne mažiau kaip 200 tūkstančių litų. Deja, antradienį posėdžiavęs Finansų ir ekonomikos komitetas nusprendė skirti tik 40 tūkstančių litų ir dar 21 tūkstantį praėjusių metų skoloms sumokėti.

„Pavojus žlugti darosi vis didesnis, - sako direktorė. - Akivaizdu, Kultūros centro miestas išlaikyti nebenori. „Garso“ darbuotojams dabar dirbti nelengva - jokio stabilumo.“

Direktorė G.Pučinskienė abejoja, ar pavyks įgyvendinti visus įsipareigojimus. Kultūros centro projektas yra laimėjęs konkursą, gavęs finansavimą ir įsipareigojęs surengti Europos kino festivalį, daugybę kitų renginių. „Šie metai - Europos kino dialogų metai. Renginiai jau suplanuoti visiems metams - iki pat Naujųjų. O dabar neaišku, ar pavyks juos įgyvendinti“, - dalijosi abejonėmis G.Pučinskienė.