Mat jos akyse vis atsiranda klaustukai – jai atrodo, kad profesinė jos pagalba tokios prigimties pacientei nelabai reikalinga. Bet abi damos viena kitai patinka ir joms malonu paplepėti. Tai jos ir plepa. Apie meilę, liūdesį, vyrus, seksą ir kitokius svarbius dalykus.
Trečiasis siužeto dalyvis yra vardu Davidas (akt. Bryanas Greenbergas), jis nori būti tapytojas, bet su tokiais lengvabūdiškais ketinimais nesutinka plati jo giminė. Giminė nori matyti jį finansininku ar advokatu. Giminė yra protinga, todėl leidžia sūneliui bei anūkėliui pasiblaškyti ir paieškoti savo gyvenimo kelio. Jis blaškosi po Manheteną ir ieško. Ir Antonionio filmų retrospektyvoje ( tai reiškia, kad vaikinas yra užsimaskavęs intelektualas) sutinka visais aukso atspalviais švytinčią Rafi.
Intriga slypi tokiame fakte, kad visi trys personažai yra labai glaudžiai susiję. Ryšiai pakankamai pikantiški, bet jie apie tai nežino. Žiūrovai sužino pirmieji ir tuo yra labai patenkinti. Herojai nežino, todėl nesikankina ir leidžia žiūrovams linksmintis. Scenarijaus autorius ir režisierius Benas Youngeris labai stengiasi paslėpti visus siūlų galus ir šalia linksmybių pasiūlo gerb.žiūrovams trupučiuką pamąstyti apie sudėtingesnius dalykus.
Todėl jis parašė krūvą gana sąmojingų dialogų, iš kurių mes sužinosime apie herojų požiūrį į moralę, kultūrą, religiją, šeimos tradicijas bei lūkesčius, seksualinį potraukį bei meilę tarp subrendusios moters ir infantilaus jaunikaičio. Šiomis temomis autorius pageidauja pakelti savo kūrinį į truputį aukštesnį nei romantinei komedijai dera lygį. Pakyla kūrinys nelabai aukštai, bet priverčia pripažinti, kad autorius gerbia ir žino W.Alleno kūrybą.
W.Allenas nagrinėjo panašias temas bei problemas Manheteno butų interjeruose ir ant psichoanalitikų kušečių. Tik va, tai, kas jo filmuose buvo nauja, autentiška, komiška ir protinga, šioje komedijoje atrodo paprasčiausiai juokinga. Antrinės visos tos temos ir problemos. Adaptuotos komerciniam vartotojui, kuris nori atsipalaiduoti ir pakikenti. Filme yra keletas gražiai komiškų scenų, bet tai ne režisieriaus, o Meryl Streep nuopelnas.
Epizodas, kuriame Rafi aptarinėja savo meilužio penį ir sužavėta jo grožio nori numegzti jam kepurytę, prajuokina iki ašarų. Abi kino žvaigždės sudaro puikų duetą. M.Streep Liza, kuri sąžiningai stengiasi, kad asmeninė opozicija nevirstų profesine klaida ir laksto pas savo nuosavą psichoanalitikę jaukiai paraudoti dėl sumauto gyvenimo ir U.Thurman Rafi – nerūpestinga, žavinga ir džiaugsminga, mėginanti nugalėti prietarus ir būti laiminga. Jos visai užgožia jaunąjį meilužį B.Greenbergą, kuriam belieka eksploatuoti savo jaunystę ir tokį saldų infantilumą, skirtą panelių žiūrovių širdims ir protams. Antrojo plano personažai šiam siužetui apskritai nereikalingi, gal tik porą kartų pasirodanti bobulė, kuri savo reakciją yra anūkėlio elgesį išreiškia skambindama keptuve per nuosavą pakaušį. Vis šioks toks originalus atradimas.
Na o šiaip – viskas pakankamai elegantiška ir padoru. Virš to visko sklando W.Alleno neurotikų šešėlis. Toksai blyškus. Pamokymas – neduokite jaunam meilužiui kompiuterinių žaidimų – santykių galas ateis greičiau, negu tikėjotės. Ir ne todėl, kad dingo meilė.
