„Vėjų kryžkelėje“ iš pradžių turėjo būti dokumentinis filmas, tačiau pradėjus gamybos darbus ir režiserius, ir filmą finansavęs Estijos kino centras nusprendė, kad filmas turi būti vaidybinis.
Visai kūrybinei grupei „Vėjų kryžkelėje“ tapo debiutu vaidybiniame kine. Režisieriui, kuriam pradėjus pasiruošimo darbus tebuvo vos 23-eji, ir pagrindinio vaidmens atlikėjai ši juosta buvo pirmasis jėgų išbandymas kuriant pilnametražį filmą.
Filmo gamybos laikotarpis užtruko penkerius metus. Debiutuojančiai pagrindinio vaidmens atlikėjai Laurai Peterson per šį laikotarpį gimė du vaikai.
Filmavimuose dalyvavo arti 700 statistų. Daugeliui jų režisierius kūrė atskiras biografijas, kurias užrašydavo į kiekvienam aktoriui skirtą knygelę.
Visos gyvųjų paveikslų kompozicijos sukurtos remiantis klasikine tapyba ir skulptūra. Pirmosios tremtys Baltijos šalyse buvo laikomos slaptomis operacijomis, dėl to beveik neegzistuoja fotografinis šį tragišką įvykį įamžinęs archyvas.
Kostiumai filmui buvo kuriami studijuojant to laikotarpio Estijos laikraščius. Didžiają dalį kostiumų iš savo spintų sunešė besifilmuojantys žmonės. Po filmavimo studijoje liko muziejaus verta karo periodo kostiumų kolekcija.
Filmo muziką kūrė jaunas estų kompozitorius, režisieriaus vaikystės draugas Pärt Uusberg. Būtent jam kilo idėja sukurti vėjo garso imitaciją iš visų ištremtų žmonių vardus ir pavardes skaitančio choro.
Lietuviškai subtitruotas filmo anonsas:
Rugsėjo 8 ir 9 dienomis „Vėjų kryžkelėje“ režisierius Martti Helde ir pagrindinio vaidmens atlikėja Laura Peterson lankysis Lietuvoje.
Susitikimai įvyks kino teatre „Pasaka“ Vilniuje ir Kauno kino centre „Romuva“.
