aA
Sukūręs vieną geriausių studijos „Marvel" hitų „Toras. Pasaulių pabaiga" bei atsakingas už dvi labai juokingas satyras „Ką mes veikiame šešėliuose" ir „Laukinių žmonių medžioklė", Naujosios Zelandijos režisierius Taika Waititi šįkart nusprendė mus nustebinti dar vienu komišku pasakojimu, kurio pamatu tapo Christine Launens romanas „Dangus narve" apie 1926 metais Adolfo Hitlerio įkurtą jaunimo organizaciją „Hitlerjugendas".
Filmas
Filmas

Apie ką mes čia...

Džodžo – dešimtmetis vokiečių berniukas, kuris neturėdamas pernelyg daug draugų tai kompensuoja bendravimu su išgalvotu bičiuliu. Tiesa, tuo bičiuliu tampa pats Adolfas Hitleris, kurį dievina ir garbina dauguma vokiečių vaikų ir jų tėvai. Vaikinas bando gyventi kaip tikras vokietis, besilaikydamas griežto nacių kodekso. Vienu iš to kodekso punktu yra neapykanta žydams. Tačiau ką daryt, kai vienas žydas gyvena tavo palėpėje? Kamuojamas dilemos, Džodžo turi priimti sprendimą, ar pasakyti naciams apie name besislapstančią žydaitę Elsą ir tuo pačiu ją pražudyti, ar visgi nesielgti kaip kiti ir apsaugoti ją. Taip prasideda pačios sunkiausios jo gyvenimo dienos.

Kūrinio turinys

Iš karto noriu pasakyti tiems, kurie nežinodami kas yra Taika Waititi galvos, jog žmogus nusprendė pasityčioti iš žydų, Antrojo pasaulinio karo baisybių bei holokausto. Taika – satyros meistras, kuris nesistengia užgauti niekuo dėtų žmonių ar tuo labiau juoktis iš milijonų mirčių. Jis gi pats yra žydas. Tad vienintelės patyčios, kurios yra šiame filme, nukreiptos į pačius nacius bei nacizmo ideologiją. Ir tai, po paraliais, labai genialiai pateikta.

Filmo laukiau kaip švenčių, nes visi iki šiol žiūrėti šio režisieriaus darbai man padarė labai gerą įspūdį. Net ir „Marvel" komiksų ekranizacijoje jis nepasišiukšlino, įnešęs nemažai naujovių. O ką kalbėti apie rimtesnį atspalvį turinčius jo filmus. Ir „Zuikis Džodžo" kaip tik yra vienas iš rimtesnių bei dėmesio vertų režisieriaus projektų.

Čia mes gauname daug mažų, bet tuo pačiu itin svarbių temų, kurios puikiai viena su kita susiderina. Svarbiausia ir, mano nuomone, pati ryškiausia juostos tema – „Hitlerjugendo" pateikimas bei propaganda, kuri tais laikais buvo tokia stipri, kad jauni vokiečiai be jokios sąžinės graužaties pripažindavo nacizmą bei jo nešamą žinią. Režisierius čia ne tik gerai išsityčioja iš jaunų zombių, kurie neturėdami savos galvos ant pečių darydavo viską, ką tik jiems pasakys vyresni, bet ir davė peno apmąstymams apie tai, kaip vieno ūsuoto neūžaugos degeneratiški norai buvo taip nuosekliai vykdomi milijonų aklai tikinčių vokiečių. Kiekvienas šios temos akcentas buvo pateiktas absurdiškai, bet tai kaip tik ir paryškino idiotiškai atrodančią nacių veiklą.

Aišku, mano paminėta tema nebūtų tokia ryški, jeigu ne esminis filmo siužetinės linijos variklis – nuoširdi ir labai jautriai atrodanti drama apie žydaitę ir mažą vokietį, kuris kovodamas su savo įsitikinimais nežino ką daryti. Ir šiuo atveju mums atsiveria klasikinė gėrio ir blogio kova, kuri, tiesa, vyksta to mažo vokiečio pasąmonėje. Visos juostos metu nežinai, ar jis išduos mergaitę, ar ne, nes, būkime atviri, tikėtis iš Taika Waititi standartinio scenarijaus tikrai nereikia. Jis čia mus ir stebina, ir laiko įtampoje, ir prajuokina, tad nesitiki, jog žiūri filmą, kuriame kalbama apie Hitlerį ir nacizmą.

Juostos herojai labai charizmatiški ir, kas svarbiausia, įdomūs. Adolfas Hitleris parodytas pakankamai karikatūriškai, tačiau tai visiškai nesugadino jo, kaip vieno didžiausių pasaulio istorijoje žmonių žudiko, įvaizdžio. Manau, kad režisierius padarė teisingai, kad pasityčiojo iš jo ir parodė, kokia maža ir kupina nepilnavertiškumo asmenybe jis buvo. Džodžo ir Elsa – dėmesį prikaustantys ir nemažai tiesos vienas apie kitą papasakoję herojai, kuriems prijauti ir už kuriuos nuoširdžiai jaudiniesi. Be to, filme yra ir nemažai puikių antraplanių personažų kaip kapitonas Klenzendorfas, Rozė, Jorkis, fraulen Rahm ir Deertzas. Ir nors jie pasirodė epizodiškai, tai buvo labai įsimintini ir turėję ką pasakyti veikėjai.

Netikėtų siužetinių posūkių filme irgi yra, ypatingai pabaigoje, kas mane nuoširdžiai nustebino, nes finale režisierius akcentavo vieną svarbią su naciais susijusią mintį. Ir iš dalies jis buvo velniškai teisus mums tą parodydamas. Kas dėl veiksmo ir filmo dinamikos, tai jis yra šiek tiek lėtas, tačiau nepamirškime, jog visgi tai ne karinis veiksmo filmas, o satyrinė komedija su dramos prieskoniu. Ir kaip komedija – filmas veikia fantastiškai. Svarbu suprasti tai, iš ko yra juokiamasi, ir tada peržiūra visiškai neprailgs.

Visumoje – gėrį skleidžiantis ir tuo pačiu pamokantis filmas, kuriame kaip reikiant yra duota į kaulus nacizmui bei tiems, kurie jį pripažino ir net dabar pripažįsta.

Techninė juostos pusė

Be gerai parašyto scenarijaus ir įdomiai papasakotos istorijos, „Zuikis Džodžo" gali pasigirti dar ir kokybiškai atrodančia išore. Filmo dekoracijos, herojų kostiumai, grimas ir šukuosenos – be priekaištų. Visa tai leidžia labai greitai pasinerti į rodomą epochą ir akimirksniu tapti šios istorijos dalimi. Garso takelis irgi nuteikia puikiai, nes kiekviena muzikinė kompozicija tvarkingai priderinta prie rodomų scenų. Kas dėl garso ir vaizdo montažo, tai jis taip pat puikus.

Aktorių kolektyvinis darbas

Pagrindinio vaidmens atlikėjas ir tuo pačiu kino debiutantas Romanas Griffinas Davisas itin natūraliai įkūnijo Džodžo. Neveltui šis jaunas talentas buvo pagerbtas „Auksinio Gaublio" nominacija geriausio „Komedijos arba miuziklo" aktoriaus kategorijoje. Visgi tai pakankamai emocionalus ir ryškus pasirodymas, kuris pelnytai buvo pastebėtas kino profesionalų. Priekaištų nėra ir Thomasin McKenzie, kuriai atiteko Elsos rolė. Ji kartu su Romanu sukūrė itin smagų tandemą, kuris džiugino ekrane beveik dvi šio filmo rodymo valandas.

Ryškių antraplanių aktorių filme taip pat daug. Vien ko verti „Oskaro" laureatas Samas Rockwellas, žavioji Scarlett Johansson, Adolfą Hitlerį įkūnijęs filmo režisierius Taika Waititi, į rimtesnį kiną parėjusi Rebel Wilson, juokingas Stephenas Merchantas, „Sostų karų" žvaigždė Alfie'is Allenas ir taip pat kaip Romanas kine debiutavęs Archie'is Yatesas. Jų pasirodymai buvo trumpi, bet užtat kokie įsimintini.

Verdiktas

„Zuikis Džodžo" – dar viena gerai išvystyta ir nemažai teisingų minčių turinti Taika Waititi satyra, kurioje puikiu būdu yra niekinamas nacizmas bei jo idėja, sąmoningai išjuokiamas Adolfas Hitleris ir rimtai nagrinėjami propagandos padariniai. Be to, stulbinantis aktorių kolektyvas, sodrus humoras ir netipinė pagrindinė tema tampa žvaliu šios juostos koziriu, kuris iki pat finalinės scenos neturėtų sukelti nuobodulio.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
3.1818

Filmo „Vyriškas įniršis“ recenzija: veiksmo trileris pagal Guy Ritchie receptą

Šiek tiek sugluminęs savo gerbėjus su pasakišku studijos „ Walt Disney “ projektu...

Skandalas kino pasaulyje: Tomas Cruise'as grąžino 3 pelnytas savo „Auksinių gaublių“ statulėles (99)

Skandalas dėl Holivudo užsienio spaudos asociacijos (angl. „Hollywood Foreign Press...

Guy Ritchie ir Jasonas Stathamas po 15 metų vėl suvienijo jėgas: tai bus kitoks jų trileris, nei įpratę matyti gerbėjai

Kultinis režisierius Guy Ritchie ir veiksmo filmų žvaigždė Jasonas Stathamas daugelio...

Francois Ozonas išleidžia naują filmą apie dviejų vaikinų santykius: norėjau papasakoti universalią meilės istoriją interviu su režisieriumi (1)

Kino provokatoriaus įvaizdžio neatsikratantis prancūzų režisierius Francois Ozonas artina...

Kaip Johnas Krasinskis įtikino žmoną Emily Blunt imtis „Tylos zona“ tęsinio

Prieš trejus metus aktorė Emily Blunt buvo visiškai kitoje vietoje. Tai, dabartiniame pasaulyje,...

Top naujienos

Konfliktas virsta į visavertį karą: Izraelis turi svarbiausią tikslą ir, tikėtina, jį pasieks (164)

Konfliktas tarp Izraelio ir palestiniečių toliau intensyvėja. Iš Gazos Ruožo praėjusią naktį...

Atnaujintame biudžete – išmokos dirbantiesiems, vienišiems asmenims ir PVM lengvatos Nausėdos pasiūlymui vietos neatsirado (134)

Penktadienį Vyriausybės posėdyje pristatomi atnaujinti viešojo sektoriaus biudžetų projektai....

Kaune dešimčiai vaikų dėl COVID-19 prireikė papildomo deguonies: jauniausiam pacientui buvo vos 2 mėnesiai (3)

LSMU Kauno ligoninė s medikai pastebi, kad COVID-19 sunkesnėmis formomis gali pasireikšti ir...

Vyriausybė pritarė išmokų pokyčiams: paliestų nukentėjusius tėvus ir dalį COVID-19 užsikrėtusiųjų darbe

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui motinystės, tėvystės...

Vieno populiariausių Vilniaus mikrorajono plėtra piktina gyventojus: dygsta vienas už kitą didesni daugiabučių kompleksai (333)

Pastarosios savaitės Vilniaus Žirmūnų mikrorajono gyventojams – neramios. Bendruomenė nerimauja...

Paulius Gritėnas. Piktųjų maršas (91)

Šeštadienį Vilniuje vyks Šeimos gynimo maršas, pramintas Didžiuoju. Iš įvairių Lietuvos...

Koronavirusu susirgus artimai giminaitei, „ant patalo“ gulinčios senolės laukė liūdnas likimas (199)

Vilnius ir jo regionas jau kurį laiką „dega“ dėl daugėjančių koronavirusu susirgusių...

Užimtumo tarnyba: nedarbas mažėja, bet ryškėja kitos problemos (12)

Šalyje keletą mėnesių stebimos Užimtumo tarnybos klientų mažėjimo tendencijos. Nuo metų...

Koronaviruso statistika: praėjusią parą nustatyti 1125 nauji atvejai, mirė 12 žmonių, pirma doze paskiepyta 15 tūkst. žmonių (154)

Praėjusią parą Lietuvoje buvo nustatyti 1125 nauji koronaviruso atvejai, 12 žmonių mirė, skelbia...

Transliacija / Delfi tema. Kur Lietuvai reikia investuoti daugiau nei 800 mln. eurų, skirtų žaliajai pertvarkai? (2)

Lietuvoje tik ką buvo pristatytas Ekonomikos gaivinimo planas, kuriame daugiau nei trečdalis...