Ir štai, 2021-ieji leido atkreipti žiūrovų dėmesį būtent į japonų filmą, kuriuo tapo pagal populiaraus rašytojo Harukio Murakamio apsakymą „Vyrai be moterų“ sukurtas režisieriaus Ryusuke‘io Hamaguchi‘io hitas „Vairuok mano automobilį“.

Filmas jau dabar pelnė aibę prestižinių apdovanojimų ir tikėtina, kad turės savo šlovės akimirką ir artėjančiuose „Oskarų“ apdovanojimuose. O aš savo ruožtu nusprendžiau jį Jums pristatyti, kol jis vis dar yra rodomas kai kuriuose Lietuvos kino ekranuose.

Apie ką mes čia…

Prieš keletą metų praradęs savo žmoną, teatro režisierius ir aktorius Jusukis Kafukas vieną dieną gauna rimtą pasiūlymą pastatyti Hirosimos teatriniam festivaliui spektaklį pagal Antono Čechovo „Dėdę Vanią“, kuris turėtų tapti jo dideliu sugrįžimu į profesiją. O kad jo kūrybiškumas neišgaruotų važiuojant į repeticijas, teatro vadovybė pasamdo jam tylią vairuotoją vardu Misaki. Tarp jos ir Jusuko užsimezga ryšys, kuris leidžia tiek jam, tiek jai suvokti gyvenimo tiesas ir atverti vienas kitam širdis.

Kūrinio turinys

Žinote, apie šį filmą būtų galima parašyti labai daug, tačiau eidamas į kiną visiškai nesidomėjau apie jį, jo sukūrimo istoriją ir literatūrinį kūrinį, kuriuo jis buvo paremtas. Tad galbūt tai ir leido man dar labiau įsigilinti į visą šį užburiantį pasakojimą, kuris stebino mane nuo pradžios iki pat finalinės scenos. O stebino ši juosta giliomis filosofinio pobūdžio mintimis, įvairiomis gyvenimiškomis temomis, kurios dažnai tampa neatsiejama daugelio iš mūsų tikrove ir rimtu pamokslu.

Būtent dėl to šis filmas atrodo kaip gera meditacija ir savotiškas apsivalymas nuo problemų, kurios kartais mus graužia. Ir aš nuoširdžiai tikiu, kad daug kas iš Jūsų peržiūros metu gaus nemažai peno apmąstymui apie gyvenimą, kuris nepastebėtai bėga ir kartais negailestingai nokautuoja.

Juostos siužetas dovanoja mums du ryškius ir įdomius personažus, kurie laikui bėgant atsiskleidžia, bet iš pradžių sunku suvokti, kokias bėdas jie bando nuslėpti ir kas juos taip sugniuždė, jog gyvenimas kiekvienam iš jų atrodo nemielas. Kalbu aš apie režisierių Jasukį ir jį vežančią Misaki. Abu šie mano paminėti veikėjai auga su kiekviena scena, todėl susitapatinti su jais ir jų išgyvenimais galima labai paprastai, o ir kiekvieno iš jų atsiskleidimas priverčia nuoširdžiai dėl kiekvieno iš jų jaudintis. Tai aišku priduoda peržiūrai itin emocionalų pagrindą, kuriuo ir yra vystoma ši istorija.

Filmas netrumpas – beveik trijų valandų, bet man šis laikas jį žiūrint prabėgo akimirksniu, todėl galiu teigti, jog asmeniškai nuobodu tikrai nebuvo. Bet jeigu visgi nesate lėto kino gerbėjais, ši juosta tikėtina tam tikrais momentais sukels nuovargį, nes klausyti dialogų ir dar prie to paties skaityti titrus nėra lengva užduotis, norint pagauti dar ir esmines filme išsakytas mintis. Bet kaip ten bebūtų, filmas mano nuomone gavosi puikus ir priverčiantis juo mėgautis visas tas tris valandas.

Techninė juostos pusė

Be puikiai parašyto scenarijaus ir geros režisūros, juosta leidžia pasinerti į japoniškas realijas dėka išvaizdaus kameros darbo ir produkcijos dizaino, kuriuo buvo norėta parodyti šios šalies urbanistinę pusę. Nuostabi muzika, tvarkingas garso ir vaizdo montažas bei įdomiai išnauduotas meninis apipavidalinimas priverčia mėgautis šiuo filmu. Man tai vienas kokybiškiausių 2021 metų projektų, kuris veikia preciziškai techniniame plane kaip koks šveicariškas laikrodis.

Aktorių kolektyvinis darbas

Vaidybos plane viskas irgi puiku. Mano didžiuliai komplimentai aktoriui Hidetoshi‘iui Nishijimai bei jam talkinančiai Toko Miurai, kurie ekrane sukūrė įsimintiną bei jausmingai nuoširdų duetą. Vaidino jie natūraliai ir taip jaudinančiai, jog neįmanoma buvo nuleisti akių nuo to, ką kiekvienas iš jų demonstravo ekrane. O nepamirškime, kad jie azijiečiai, o Azijos vaidybos mokykla kardinaliai skiriasi nuo amerikiečių ar europiečių.

Kiti aktoriai, kurie pasirodė filme, irgi buvo tikri tame, ką vaidino, todėl priekaištų ir antram ar net trečiam planui pas mane nėra.

Verdiktas

„Vairuok mano automobilį“ – rašytojo Harukio Murakamio literatūrinio kūrinio motyvais sukurtas, prasmingas ir filosofinius aspektus paliečiantis japonų filmas, kuris dar ir labai natūraliu būdu sugeba dėl savo išvaizdžiai papasakotos istorijos sukelti nemažą emocijų spektrą. O kai dar prie viso to prisideda puiki aktorių vaidyba, nuostabiai įgyvendinta išorė ir solidi režisūra, filmas tampa vienu iš įdomesnių 2021 metų kino projektų, kuriam lemta sulaukti dar ir triumfo apdovanojimų sezone.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją